Nuo Kurtuvėnų iki Olandijos – jautienos sultinys

Šiauliai

intautas ir Jackas stengiasi, kad jų terasoje galėtų atsipalaiduoti ir klientai, ir jie patys. „Atsipalaidavę einame pas žmones, su kiekvienu norime pasišnekėti, susipažinti, papasakoti apie šią vietą, Kurtuvėnus“, – kalba Gintautas (A. Rutkausko nuotr.).)

Elena MonkutėŠaltinis: Etaplius.LT

242822

Gintautas Plungė ir olandas Jackas van Schaikas – dabar jau kurtuvėniškiai. Pernai vyrai atostogaudami susižavėjo senu namu miestelyje, jį nusipirko ir įkūrė terasą. Nors, norėdami prikelti seną pastatą ir įrengti jaukų kiemą, turėjo įdėti daug darbo, jie šypsosi: rezultatas džiugina kiekvieną dieną.

Spontaniškas sprendimas

Pašnekovai prieš kelerius metus susipažino Olandijoje ir greitai tapo gerais draugais. Netrukus ėmė svarstyti ir bendro verslo idėją – galvojo apie nakvynės ir pusryčių įstaigą ar svečių namus. Patalpų ieškojo Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Visgi vėliau, atostogaudami Lietuvoje, pamatė parduodamą namą Kurtuvėnuose ir nusprendė verslą kurti čia.

„Važinėjomės dviračiais nuostabiame miške, po to pravažiavome bažnyčią ir pamatėme šį namą. Paklausėme kieme besidarbavusio žmogaus, ar galime apžiūrėti. Tada jį ir nusipirkau. Tiesiog taip. Čia labai gražu ir ramu“, – prisimena Jackas.

Gintautas pasakoja, kad namas pastatytas po karo. Kiek pašnekovams pavyko išsiaiškinti, jame buvo įsikūrę žmonės, kurie tiesė aplink kelius. „Tai buvo savotiškas daugiabutis: įėjus galima matyti, kad namas padalytas į keturis atskirus butus. Vėliau tiems žmonėms buvo paskirti butai Šiauliuose, čia liko gyventi viena šeima, iš kurios Jackas ir nusipirko namą“, – dalijasi vyras.

Jis priduria, kad tai buvo gana spontaniškas sprendimas, tačiau idėją vystė jau seniai. „Norėjome padaryti kažką kitaip. Nors yra sakančiųjų, kad čia – gabalėlis Olandijos, tai nėra kokio nors kito baro kopija. Padarėme taip, kaip patys įsivaizdavome, kad turėtų būti.“ Visgi nuo Olandijos toli nepabėgo: įkurtą barą pavadino „Villa Tulipa“ – „Tulpės vila“. „Aš esu floristas, todėl pavadinimas turėjo būti susijęs su gėlėmis. Be to, jis skamba gerai“, – džiaugiasi Jackas.

„Mes kūrybingi. Visą laiką galvojame, kaip šią vietą dar pagražinti. Norime, kad būtų šiek tiek senoviška aplinka“, – sako Kurtuvėnuose įsikūręs olandas Jackas (A. Rutkausko nuotr.).

Pradėti verslą Lietuvoje – nelengva

Vyrai pastebi, kad, norint pradėti verslą Lietuvoje, reikia atlikti daugybę žingsnių, belstis į ne vienas duris: visur reikia eiti pačiam, beveik nieko negalima atlikti internetu. „Kai kurie dokumentai, kuriuos turėjau pildyti, pasirodė absurdiški, – priduria Gintautas. – Reikia turėti daug kantrybės. Lietuviai jos neturi.“

Tiesa, jis pastebi, kad kai kuriose įstaigose jie buvo itin maloniai sutikti. „Reikėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimo. Buvau nustebęs, kad geranoriški žmonės į mus pasižiūrėjo labai pozityviai ir jį gavome gal per tris dienas. Alkoholio licenciją išduoda per keturias savaites. Darbuotoja paskambino po pusantros ir sakė: „Jūs turite licenciją.“ Kaip tai turime? Mes dar baro nepasiruošę!“ – prisimena vyras.

Jis pasakoja, kad Olandijoje įkurti verslą paprasčiau. „Ten, kai įkuri verslą, įvairios institucijos ateina pas tave ir klausia, ar nereikia pagalbos. Čia mes realiai nežinome, kaip ir ką daryti, – dalijasi Gintautas. – Kaip muselė barščiuose: kapstykis kaip nori.“

Kaimynams – tarsi stebuklas

Vyrai džiaugiasi, kad pačią terasą įkurti pavyko labai greitai – vos per porą mėnesių. Tiesa, darbo buvo daug: reikėjo įsigytą namą ištuštinti, išvalyti – tai užtruko dvi savaites. Tada apėmė abejonės. „Prasidėjo karas ir ėmiau svarstyti, ar investuoti čia vis dar yra gera idėja. Savaitei ar dviem grįžome į Olandiją pagalvoti ir nusprendžiau pabandyti: mums gali pavykti“, – pasakoja Jackas.
Terasos įrengimo darbus prisimena ir Gintautas: „Sunkiai dirbome kasdien nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro. Kaimynai klausinėjo, ar kada nors ilsimės. Jiems tai išties buvo tarsi stebuklas: taip greitai ir daug padarėme.“

Pašnekovai pasakoja, kad daug darbų atliko patys, tačiau nemažai prisidėjo ir artimieji. „Nuvertėme daržinę, kuri buvo avarinės būklės. Iš jos medienos Jackas pats pagamino barą. Mano dukra Emilija padėjo jį apvilkti dirbtine oda. Visi, kas galėjo, šiek tiek prisidėjo“, – džiaugiasi Gintautas.

Terasoje akis traukia neįprastos dekoracijos: namo siena papuošta porcelianinėmis lėkštėmis, o medžiuose kabo puodeliai. „Mes kūrybingi. Visą laiką galvojame, kaip šią vietą dar pagražinti. Norime, kad būtų šiek tiek senoviška aplinka“, – sako Jackas.

Kodėl puodeliai sukabinti medžiuose, paaiškina Gintautas: „Olandijoje žiemą pašildomas žemės riešutų sviestas, kad suskystėtų, ir į jį įberiama įvairių grūdų. Visa tai supilama į nebenaudojamus senovinius puodelius, kurie pakabinami medžiuose. Tai yra savotiškos lesyklėlės. Galbūt žiemą jų įrengsime ir čia.“

Svečių namai, terasa ir gėlės

Olandas Jackas patirties aptarnavimo srityje turi nemažai: 20 metų dirbo padavėju dideliame viešbutyje savo gimtinėje. Tačiau jo pašaukimas – floristika. „Esu floristas, dirbdamas viešbutyje, taip pat rūpinausi gėlėmis – kad viduje būtų kuo gražiau. Kiekvieną savaitę kurdavau puokštes ir pripildydavau vazas restorane bei kambariuose. Tada ir pagalvojau: kodėl aš dirbu viršininkui, kai turiu tiek patirties ir galiu dirbti sau? – prisimena vyras. – Todėl dabar sėdžiu čia.“

Pašnekovas pripažįsta, kad, įkūrus verslą Kurtuvėnuose, floristo patirtis labai praverčia. Be to, su gėlėmis susijusi ir jo svajonė, kurią čia tikisi įgyvendinti, – sujungti svečių namus, terasą ir gėles. „Kurtuvėnuose yra labai graži bažnyčia ir nuostabus parkas. Matome daug besituokiančių porų. Būtų smagu, jei jie pas mus gertų šampaną, o aš galėčiau pasirūpinti vestuvių puokštėmis, stalų dekoracijomis. Nors vidus dar nėra visiškai įrengtas, planuojame vieną erdvų kambarį skirti jaunavedžiams, jį gražiai papuošti. Norėčiau visa tai suderinti“, – dalijasi verslininkas.

Lankytojai – ir iš Kurtuvėnų, ir iš Pakistano

Gintautas džiaugiasi, kad Kurtuvėnuose puiki bendruomenė, visi palaiko vienas kitą, vyksta daug švenčių, neseniai praūžė ir teatro festivalis. „Žmonės čia nėra susvetimėję – jie kaip labai didelė šeima“, – sako jis.

Jackas priduria, kad nors lietuviai iš pradžių atrodo nedrąsūs, dabar Kurtuvėnų naujakuriai jau jaučiasi miestelio bendruomenės dalimi. „Sulaukiame ir pyragų, ir sriubos, ir kitų dovanų iš kaimynų. Jiems patinka, ką darome, todėl mumis rūpinasi“, – šypsosi vyras.

Gintautas prisimena, kad, prieš keturias savaites atidarę terasą, jokios reklamos jai nedarė – tiesiog parašė žinutę feisbuke, tačiau susirinko daug draugų bei kurtuvėniškių. „Buvo tikra bendruomenės šventė“, – džiaugiasi jis. Tiesa, šiuo metu vyrai gali pasigirti sulaukę lankytojų ne tik iš Kurtuvėnų, Šiaulių ir apylinkių, bet ir iš Vokietijos, Estijos, Latvijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Pakistano, Olandijos. „Čia tik šią savaitę“, – priduria Gintautas.

Atsipūtę

Vyrai pasakoja norėję įkurti vietą, kur visi galėtų atsipalaiduoti: ir klientai, ir jie patys. Pavyko: klientai čia mielai atvyksta su šeimomis ir augintiniais, praleidžia po kelias valandas. „Atsipalaidavę einame pas žmones, su kiekvienu norime pasišnekėti, susipažinti, papasakoti apie šią vietą, Kurtuvėnus. Mums patinka, kai šeimos čia praleidžia daugiau laiko – ne pusvalandį, o kelias valandas“, – pasakoja Gintautas.

„Kai žmonės ateina į mūsų terasą, jie iš tikrųjų būna čia, atsipalaiduoja, atsiveda vaikus, kurie žaidžia ant žolės. Norime, kad būtų jauku“, – priduria Jackas.

Jis pastebi ir kelis skirtumus tarp Olandijos ir Lietuvos. Pirmiausia – terasoje praleidžiamą laiką. „Nyderlanduose, kai ateini į terasą, praleidi pusvalandį, gal šiek tiek ilgiau, nes yra žmonių, laukiančių eilėje, – pasakoja vyras. – Be to, skiriasi padavėjų bendravimas. Čia, Lietuvoje, jie būna nedrąsūs, nesikalba. Olandijoje tai privaloma – kad klientai jaustųsi kuo patogiau.“

Gintautas pastebi dar vieną skirtumą: Lietuvoje padavėjai iškart nurenka tuščius indus. „Nei Olandijoje, nei Belgijoje, kur dažniausiai būname, nei kitose Vakarų Europos šalyse nepuola atimti tuščių lėkščių ar taurių. Čia atrodo, lyg norėtų, kad tuoj pat išeitum, atlaisvintum vietą“, – sako jis. „Indai ir įrankiai turėtų likti ant stalo, kol klientai išeis“, – antrina Jackas.

Šaltibarščiai su jautienos sultiniu

Jau kurį laiką gyvendamas Lietuvoje, Jackas spėjo išbandyti ir tradicinės lietuviškos virtuvės skonių. „Ragavau cepelinų, šaltibarščių ir silkės. Man cepelinai per riebūs“, – dalijasi pašnekovas. Gintautas prisimena, kaip prieš kelerius metus Olandijoje pats Jackas bandė pagaminti šaltibarščių.

„Aš rėkiau, kad viską daro ne taip, kaip mes, lietuviai, bet rezultatas buvo toks pat geras. Pirmas dalykas, dėl kurio rėkiau, jog tai yra šaltibarščiai, o ne karštibarščiai, – Jackas pakaitino burokėlius. Daug dalykų neatsimenu, bet tikrai dėjo jautienos sultinio: jam atrodė, kad be jo bus neskanu. Rezultatas buvo tobulas“, – prisimena Gintautas.

Jackas svarsto, kad nors virtuvės terasoje ir neturi, galbūt kada nors tokių olandiškų šaltibarščių galėtų pasiūlyti ir klientams. „Man labai patinka, kad čia viskas šviežia. Turime ir mėtų kokteiliams, ir kitų žalumynų bei daržovių“, – džiaugiasi vyras.

Kalbėdamas apie maistą, pašnekovas pamini, kad iš Olandijos labiausiai pasiilgsta frikadelių, kroketų ir gruzdintų bulvyčių. „Mes jas gaminame su daug svogūnų ir majonezu. Siaubingai riebu, bet kartais norisi, – sako jis. – Kokį kartą per mėnesį.“

Į barą – ne vandens

Jackas pastebi, kad Lietuvoje restoranų savininkams sunku gauti kokių nors ypatingų maisto produktų ar gėrimų: Olandijoje jiems yra skirti specialūs prekybos centrai. „Čia yra didelių prekybos centrų, bet juose apsiperka visi. Man tai truputį keista“, – stebisi vyras.

Atsidarę vos prieš mėnesį, naujieji kurtuvėniškiai dirbti pradėjo su vienu meniu, bet, sako, vis ką nors pakeičia, atsižvelgdami į lankytojų pageidavimus.

Gintautas pasakoja, kad vienas klientų noras jį ypač nustebino. „Daug žmonių teiraujasi nealkoholinių gėrimų. Aš visuomet galvojau: argi jūs einate į barą vandens atsigerti? Vėliau pamatėme, kad žmonėms to reikia, nes daug klientų atvažiuoja automobiliais. Antrąją ar trečiąją savaitę pradėjome gaminti nealkoholinius kokteilius, dabar jie čia patys populiariausi, – dalijasi pašnekovas. – Kasdien ką nors keičiame. Negalime sakyti, kad jau baigta, bet džiaugiamės rezultatu.“

„Aš ne tavo mama“

Jackas išduoda, kad laukia dar keli projektai. Vienas jų – sutvarkyti namo vidų, paruošti jį lankytojams, kad galėtų ne tik atsipalaiduoti terasoje, bet ir apsistoti nakčiai. Kitas projektas – išmokti lietuvių kalbos. „Mokausi lietuviškai, bet tai taip sunku! Labas, į sveikatą, alus, vyno raudono, vyno balto, kokteilį, – vardija vyras. – Čia daug žmonių kalba angliškai.“

Kurtuvėnuose apsigyvenęs olandas pamini ir dar vieną išmoktą frazę – „Aš ne tavo mama“. Gintautas atskleidžia smagią istoriją, kaip ji atsirado: „Važiavome iš Olandijos į Lietuvą ir per radiją Dženifer Lopez dainavo „Ain‘t your mama“. Jackas paklausė, kaip tai pasakyti lietuviškai“.

Jackas pripažįsta ir dabar kartais vartojantis tą frazę: „Gintautas negamina. Aš verdu ir visad jam primenu: „Aš ne tavo mama.“

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt