Nuo gruodžio 1 d. įsigalioja naujos KET taisyklės: patikslinta, kada galima kirsti ištisinę liniją

Lietuva

BNS nuotr.

Dominykas DatkūnasŠaltinis: ELTA.LT

331838

Nuo sekmadienio šalies keliuose įsigalioja nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai ir kelio ženklai. Patikslintos taisyklės, susijusios su pėstininkų ir dviratininkų lenkimu, transporto priemonių stovėjimu, ištisinės linijos kirtimu išimtiniais atvejais, informavimu apie vykdomą eismo kontrolę. Taip pat atsiras naujas ženklas, žymintis mažos taršos zoną didmiesčių savivaldybėse.

Oficialiai įteisintos išimtys, kada ištisinės horizontalios linijos ir nukreipimo salelės kirtimas gali būti legalus. Naujoje taisyklių redakcijoje rašoma, kad jas leidžiama kirsti išskirtiniu atveju, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje, jeigu tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams.

Tarp pavyzdžių, kada ištisinės linijos kirtimas taptų legaliu veiksmu įvardijami nuvirtę medžiai, įvykę eismo įvykiai, priverstinai sustojusios ar neleistinoje vietoje stovinčios transporto priemonės ar kiti stacionarūs objektai, dėl kurių eismas tampa neįmanomas.

Naujoje KET redakcijoje teigiama, kad šoninio lenkimo atstumas apvažiuojant arba lenkiant dviratininkus, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus bei pėsčiuosius iš rekomendacinio tampa privalomu. Važiuojant ne didesniu kaip 50 km/h greičiu bus privaloma palikti ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą, o greičiau – ne mažiau kaip 1,5 m.

Griežtėja reikalavimai ir dėl automobilių bei jų priekabų palikimo. Jų sustojimas ir stovėjimas bus draudžiamas keliuose iš dviejų ir daugiau eismo juostų viena kryptimi, kuriuose greitis didesnis kaip 50 km/h, išskyrus tam skirtas vietas.

Įsigalioja ir pora kelio ženklų pakeitimų. Nuo šiol kelio ženklas „automatinė eismo kontrolė“ bus naudojamas ženklinti prietaisus, fiksuojančius kitus, ne greičio režimo pažeidimus. Tuo tarpu naujojo tipo ženklas „kamera“ bus naudojamas greičio režimo pažeidimams fiksuoti.

Taip pat atsiras nauji kelio ženklai „mažos taršos zona“ ir „mažos taršos zonos pabaiga“, kurie būtų įrengiami būtų įrengiami savivaldybės tarybos nustatytoje miesto teritorijoje. Naujoje KET redakcijoje rašoma, kad konkrečias dalyvavimo šios zonos eisme sąlygas ir ribojimus nustatys savivaldybės.

ELTA primena, jog 2023 m. kovą Seimas pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, patikslindamas, kuriems miestams reikalinga nustatyti ir įgyvendinti mažos taršos zonas.

Numatoma, kad tai bus daroma miestuose, turinčiuose kurorto arba kurortinės teritorijos statusą ar daugiau negu 50 tūkst. gyventojų, atsižvelgiant į mažos taršos zonų nustatymo rekomendacijas ir valstybinio aplinkos oro monitoringo ir (ar) savivaldybės aplinkos oro monitoringo duomenis savivaldybių teritorijose.

Mažos taršos zonos minėtuose miestuose turi būti nustatytos ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d.

Rugpjūtį Kauno senamiestyje pradėjo veikti mokama mažos taršos zona, kurią pravažiuojantiems automobiliams taikoma 2 eurų rinkliava. Pasak Kauno miesto savivaldybės atstovų, pravažiuojančių automobilių sumažėjo maždaug 25 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt