Nuo fotografijos iki kinematografijos Šiauliuose (II)

Šiauliai

G. Bag­do­na­vi­čiaus pie­ši­nys. Šiau­liai. Se­no­ji tur­ga­vie­tė. Iš kai­rės pir­ma­me pa­sta­te pa­vaiz­duo­ta „Fo­tog­ra­fi­ja Ch. Zak­so“. (Iš ŠAM rin­ki­nio)

Jonas NekrašiusŠaltinis: Etaplius.LT

310132

Tęsiame straipsnių ciklą apie laiką, kai fotografijos ateljė ir kino teatras Šiauliuose buvo neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalis. Šį kartą – apie fotografiją mieste Pirmosios Lietuvos Respublikos metais.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir gyvenimui mieste sugrįžus į normalias vėžes, Šiauliuose vėl pradėjo veikti fotoateljė, dirbo profesionalūs fotografai. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu profesionalus fotografijos verslas Šiauliuose suklestėjo. Fotografų kasmet daugėjo, o fotoateljė pradėjo kurtis ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir atokiau nuo centro. Tuo laikotarpiu mieste dirbo per 15 profesionalių fotografų. Jų darbas tapo paprastesnis, tobulėjo ir pasirodė naujos fotografijos technikos.

XX a. 3 deš. Šiauliuose atsirado vadinamoji elektroateljė – dirbtinis apšvietimas leido fotografuoti bet kokiu oru, sudarė geresnes fotografavimo sąlygas ir pagerino nuotraukų kokybę.

Elekt­ros fo­tog­ra­fi­jos atel­jė „Gro­žy­bė“ sa­vi­nin­kė Ane­lė Šliau­te­rie­nė. XX a. 4 deš. (Fo­tog­ra­fas ne­ži­no­mas. Iš Pet­ro Ka­mins­ko rin­ki­nio)

Daugumos Šiaulių miesto fotografų pagrindinis užsiėmimas buvo asmenų fotografavimas fotoateljė, pavieniai bei grupiniai miestiečių ir svečių portretai. Šiauliams ekonomiškai stiprėjant ir atsiradus pigių fotomedžiagų, chemikalų, patobulėjus nuotraukų darymo technikai, mieste atsirado norinčiųjų fotografuoti, todėl ėmė steigtis naujų fotoateljė.

Šiauliuose įsikūręs knygynas „Lietuva“ 1926 m. išleido Liudviko Jakavičiaus-Lietuvanio parengtą leidinėlį „Greitojo aparato rankvedys arba receptai ir pamokymimai kaip į 10 minučių viską nufotografuoti“. Tai buvo pirmoji lietuvių kalba parengta fotografams skirta instrukcija, kaip greitai išmokti fotografuoti fotoaparatu.

Šiau­lių fo­tog­ra­fas Ma­tas Paukš­tis. Au­to­port­re­tas. XX a. 4 deš. (Iš Pet­ro Ka­mins­ko rin­ki­nio)

XX a. pradžioje ir Pirmosios Lietuvos Respublikos metais Šiauliuose įvairiu metu veikė Chaimo Izraelio Zakso fotoateljė (nuo 1901 m. iki 1914 m. ir nuo 1922 m. iki 1932 m.). Maždaug apie 1922 m. Ch. I. Zaksas vėl atkūrė fotografijos verslą Šiauliuose. Jis savo fotoateljė atidarė nuosavame name, prie miesto turgavietės (tuo metu Pašto g. 7). Ch. I. Zaksas, be studijinių portretų, fotografavo miesto šventes, renginius, kūrė įstaigų darbuotojų ir gimnazistų vinjetes, atliko kitus užsakymus.

Fotografo Makso (Morducho) Rubinšteino fotoateljė veikė nuo 1909 m. iki 1941 m. Po Pirmojo pasaulinio karo jis perkėlė savo fotoateljė į naujas patalpas Turgaus aikštėje (Rinkos g. 1) ir čia dirbo iki Antrojo pasaulinio karo. Be portretų, M. Rubinšteinas darė ir populiarias gimnazistų vinjetes. Jam talkino ir dukra Eta Rubinšteinaitė. Maždaug nuo 1927 m. M. Rubinšteino fotoateljė buvo įsikūrusi Varpo g. 1. Šis fotografas Šiauliuose sėkmingai konkuravo su kitais fotografais, taikė įvairias nuolaidas, spaudoje skelbdavo akcijas.

S. Iva­naus­ko au­to­port­re­tas. XX a. 6 deš. (Iš Jo­no Nek­ra­šiaus rin­ki­nio)

Bero (dar Berelio) Abramavičiaus fotoateljė veikė nuo 1911 m. iki 1914 m. ir nuo 1918 m. iki 1931 m. B. Abramavičius kurį laiką dirbo su fotografu Ch. I. Zaksu, jų fotoateljė vadinosi „Modern“. Lietuvos finansų ministro 1937 m. įsakymu Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Amatų korporacijos vienu iš 12 narių buvo paskirtas B. Abramavičius, fotografas iš Šiaulių.

Elektros fotografijos ateljė „Grožybė“ 1928 m. kovo mėnesį buvo atidaryta Tilžės g. 117. 1928 m. spalio pabaigoje buvęs „Grožybės“ savininkas išvyko iš Šiaulių, ateljė „Grožybė“ perėmė Stepas Lelėnas, kuris fotografavimo įrenginius patobulino. 1928 m. lapkričio 15 d. elektros fotografijos ateljė „Grožybė“ iš Tilžės g. 117 persikėlė į Bažnyčios g. 138 (V. Vaitkaus namus, dabar Vasario 16-osios g.). Iš S. Lelėno „Grožybę“ perėmė Anelė Šliauterienė, kuri šios fotoateljė savininke buvo iki 1940 m.

Iš tėvo Ch. I. Zakso fotografijos amato pagrindų išmoko Sošana Zaksaitė-Rabani. Baigusi Šiaulių žydų gimnaziją, studijavo fotografiją Rygoje ir ėmėsi savarankiško fotografijos verslo gimtajame mieste. Tuo metu ji buvo pirmoji ir vienintelė Šiauliuose dirbusi fotografė profesionalė.

Apie 1930 m. S. Zaksaitė Šiauliuose atidarė ištaigingai įrengtą fotoateljė Vilniaus g. 166. Čia buvo priimami įvairūs fotomėgėjų darbai, nemokamai duodami patarimai ir konsultuojama fotografijos klausimais. Mėgėjams buvo leidžiama naudotis fotolaboratorija kasetėms užpildyti. Provincijos fotomėgėjams pageidaujant, jų atlikti užsakymai buvo išsiunčiami paštu. 1931 m. S. Zaksaitė ištekėjo už tautiečio Rabani ir netrukus su vyru išvyko gyventi į Izraelį. S. Zaksaitė-Rabani atidarė savo fotostudiją Tel Avive ir sėkmingai tęsė fotografės veiklą.

E. Lip­ši­co fo­tog­ra­fi­jos reik­me­nų krau­tu­vės at­vir­laiš­kis klien­tui. 1933 m. rugp­jū­čio 11 d. (Iš Pet­ro Ka­mins­ko rin­ki­nio)

Maždaug nuo 1930 m. Vilniaus g. 158 veikė elektros fotografijos ateljė „Menas“ (savininkas Chononas Rubinšteinas, fotografe dirbo P. Ceitelienė). 1934 m. gegužės 1 d. fotoateljė „Menas“ iš patalpų Vilniaus g. 158 buvo perkelta į Vilniaus g. 193 (Šv. Kazimiero draugijos namai, antras aukštas) ir čia veikė iki 1940 m. Naujose patalpose fotoateljė buvo pertvarkyta, papildyta naujais aparatais ir dekoracijomis. Buvo fotografuojama dienos ir elektros šviesoje. Dirbo kiekvieną dieną ir vakarais. 1935–1940 m. fotoateljė „Menas“ veikė Vilniaus g. 193, turėjo fotolaboratoriją, dirbo fotokorespondentas.

Alekso Bruno fotoateljė veikė nuo 1930 m. iki 1940 m. Ši fotoateljė nuo 1930 m. veikė Aušros al. 60 (antrame aukšte), vėliau S. Dariaus ir S. Girėno g. 48. Fotoateljė turėjo fotolaboratoriją, priiminėjo fotomėgėjų užsakymus, darbus atlikdavo greitai ir kokybiškai.

Antano Petkevičiaus fotoateljė nuo 1930 m. iki 1941 m. veikė Aušros al. 6. Nuo 1939 m. ji buvo įsikūrusi Aušros al. 36.

Maždaug nuo 1930 m. iki 1941 m. Šiauliuose dirbo fotografas profesionalas Matas Paukštis, kurio fotoateljė buvo įsikūrusi nuosavame name Klebonijos g. 6. M. Paukštis buvo labai populiarus tarp šiauliečių, fotografuodavo vestuves, krikštynas, laidotuves, įvairias miesto šventes ir renginius.

1930 m. liepos mėnesio pradžioje miesto profesionalūs fotografai Šiauliuose įkūrė Fotografų sąjungą, kuri rūpinosi Šiaulių miesto fotografų profesine veikla, organizaciniais reikalais. Iš esmės tai buvo profesinė sąjunga, kuri atstovavo taikomiesiems amatams. Ji vienijo miesto fotografus pagal veiklos profilį ir interesus.

M. Bako ir M. Chotimlianskio fotoateljė priklausė abiem savininkams. Fotoateljė veikė nuo 1931 m. iki 1933 m. 1932 m. „Šiaulių metraštyje“ išspausdintoje reklamoje rašoma: „Buvusi Zaksaitės Vilniaus g. 166 ir Ch. Zakso Pašto g. 7 Šiauliuose fotoateljė atlieka visus foto darbus: įvairaus dydžio portretus, vinjetes ir šiaip įvairias nuotraukas. Pakvietus darome nuotraukas ir namuose. Taip pat priimame ir išdirbame fotomėgėjų nuotraukas. Darbas geras, gražus, talkinant naujos technikos metodus. M. Bakas ir Chotimlianskis.“

S. Zak­sai­tės fo­toa­tel­jė Vil­niaus g. 166, Šiau­liuo­se. XX a. 4 deš. (Fo­tog­ra­fas ne­ži­no­mas. Iš ŠAM ar­chy­vo)

Iš B. Abramavičiaus fotoateljė apie 1931 m. perėmė šiaulietis fotografas M. Gutmanas. Jo fotoateljė veikė Tilžės g. 135, o nuo 1932 m. – Vilniaus g. 213.

Maždaug nuo 1932 m. pradžios M. Valančiaus g. 29 veikė Jurgio Urbaičio fotoateljė „Aldona“, kurioje fotografijos buvo didinamos. „Aldona“ veikė nuo 1932 m. iki 1940 m.

J. Basanavičiaus g. (vėliau Aušros al. 60) veikė Igno Podelio fototeljė.

Apie 1932 m. iš Žeimelio į Šiaulius atvyko dirbti fotografas Marijonas Tydmanas. Jis įsikūrė buvusiame Ch. I. Zakso paviljone. M. Tydmano fotoateljė veikė nuo 1932 m. iki 1941 m.

1933 m. lapkričio pabaigoje Vilniaus ir Dvaro g. kampe (buvusiose M. Valančiaus vaistinės patalpose) naują modernią fotoateljė atidarė M. Bakas. Nuo 1934 m. iki 1940 m. jo fotoateljė veikė Vilniaus g. 217 ir Pašto g.

M. Chotimlianskis, atsiskyręs nuo fotografo M. Bako, 1933 m. perėmė savo nuosavybėn fotoateljė, įsikūrusią Vilniaus g. 166. Jo fotoateljė veikė iki 1941 m. 1942 m. M. Chotimlianskis pasitraukė iš Lietuvos, išvyko gyventi į Izraelį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt