Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kauno klinikų nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Nors Lietuvos savivaldybės viena po kitos pranešė, kad dėl plintančios COVID-19 infekcijos stabdymo paskelbus griežtesnius karantino apribojimus nei aikštėse, nei kitose vietose nebus masinio Kalėdų bei Naujųjų metų šventimo su fejerverkais ir petardomis, neabejotina, jog atsiras, kas juos laidys savo kiemuose ar gatvėse. Tad pravartu iš anksto žinoti, ką daryti patyrus traumas.
Per metų sandūros šventes, kasmet, anot Kauno klinikų atstovės Karolinos Račkauskienės, į šios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Traumų ir skubios pagalbos centrą atvyksta apie 50 pacientų, nukentėjusių dėl sprogimų ir pirotechnikos sukeltų sužalojimų. Didžioji dalis pacientų – suaugusieji, tačiau traumų patiria ir vaikai, ypač – paaugliai.
„Šie sužalojimai susiję su šventiniu laikotarpiu, kai žmonės pirotechnikos gali įsigyti ne tik specializuotose parduotuvėse, bet ir prekybos centruose. Dažniausiai traumos patiriamos dėl neatsargaus fejerverkų naudojimo ir alkoholio vartojimo“, – teigia Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gydytojas Audrys Kukulskis.
Pasak Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojos ortopedės traumatologės dr. Ramunės Degliūtės-Muller, pirotechnikos sukeltos traumos yra išskirtinio pobūdžio.
„Sprogimo metu įvyksta labai didelės energijos smūgis, kartu veikia aukšta temperatūra ir yra cheminis poveikis. Todėl įvyksta labai sunkūs sužalojimai ir nudegimai, – sako dr. R. Degliūtė-Muller. – Dažniausiai nukenčia rankos (ypač plaštaka, kurioje buvo laikoma petarda arba buvo bandoma uždegti pirotechnikos gaminį). Didelės energijos banga išdrasko minkštuosius audinius bei pažeidžia svarbias anatomines struktūras: kraujagysles, nervus ir sausgyslės. Gali lūžti kaulai. Kartais nutraukiami pirštai arba netenkama dalies plaštakos.“
Kai sužalojimai sudėtingi, dažnai ir operacijos būna ilgos bei sunkios. Žinoma, ir sudėtingos. Operacijos metu šalinami gausūs svetimkūniai žaizdoje bei negyvi audiniai. Kiek įmanoma stengiamasi rekonstruoti ir atstatyti normalią anatomiją, pažeistas struktūras bei užtikrinti kraujotaką. Kartais sužalojimai būna tokie dideli, kad net pažeistų anatominių dalių rekonstrukcija tampa neįmanoma. Tokiu atveju tenka šalinti negrįžtamai pažeistus audinius bei suformuoti biges. Pasak gydytojos ortopedės dr. R. Degliūtės-Muller, operacija – tik pirmasis etapas. Po jos atliekami daugkartiniai žaizdų perrišimai. Dažnai jie atliekami su narkoze, ypač vaikams.
„Kartu su plaštakos sužalojimais patiriami sunkūs veido sužalojimai, nukenčia akys, pažeidžiama klausa, – sužalojimus vardija gydytoja. – Sprogus fejerverkui, dažnai patiriami įvairaus pločio ir gylio nudegimai, ypač jei užsidega drabužiai. Nudegimų gydymas yra labai ilgas, komplikuotas ir sunkus. Mažiesiems pacientams tenka ne vieną mėnesį praleisti ligoninėje.“
Jei visgi patyrėte traumą, kurią sukėlė fejerverko sprogimas, reikia nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą. „Žaizdą plaukite šaltu vandeniu, dėkite šaltą kompresą ir vykite į skubios pagalbos skyrių“, – pataria Skubios pagalbos skyriaus gydytojas A. Kukulskis.
Jo teigimu, svarbu neužsiimti savigyda. Tokie liaudies nudegimų gydymo būdai kaip kefyras, medetkų kompresai ar tepalai gali sukelti didesnius pažeidimus. „Labai svarbu, kad jūsų sužalojimą ir nudegimą įvertintų medikas bei priimtų sprendimą dėl tolesnės gydymo taktikos. Uždelstas kreipimasis gali turėti įtakos didesniems pažeidimams ar sukelti negalią.“
Skubiosios medicinos gydytojui pritaria ir gydytoja ortopedė traumatologė dr. R. Degliūtė-Muller. „Pirotechnikos gaminių sukeltų traumų pasekmės lieka visam gyvenimui. Ranka gali tapti nefunkcionali, išlieka dideli randai ir kosmetiniai defektai.“
LSMU Kauno klinikų gydytojai ragina gyventojus elgtis sąmoningai bei atsakingai. Visiems linki, saugant savo ir artimųjų sveikatą, šventes sutikti saugiai ir be traumų, pabrėžiama Kauno klinikų pranešime.
ELTA