„Nulinės tolerancijos“ COVID-19 pandemijai pasekmės

Šiauliai

Lifestylememory nuotr.

Rytas StaselisŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

252782

Tuo metu, kai sėdu rašyti šį tekstą, visoje Ukrainoje vėl paskelbtas oro pavojus. Į Rusijos Saratovo srityje esantį karinį aerodromą suskrido dar keletas bombonešių TU-95, kurie leidžia raketas į Ukrainą iš Rusijos teritorijos.

Ligi vidurnakčio matau pranešimų, kad iš esmės nieko naujo, nieko kritiško Ukrainoje neįvyko. Kol kas nebuvo atakuota kritinė energetikos infrastruktūra, nebombarduoti šalies miestų gyvenamieji (miegamieji) rajonai.

Gali būti, kad rusų bombonešiai į Engelso miesto pašonėje esančią bazę suskrido pasitreniruoti ar paskraidyti ir užfiksuoti, kaip veikia oro gynybos sistema ir atitinkami jos taškai.

Tačiau tai niekaip nereiškia, kad TU-95, TU-22 ar TU-160 Ukrainos link neskris rytoj. Nes yra panašu, kad Maskvos kremliaus šeimininkas turi aiškiai išreikštą tikslą: bent jau artimiausią žiemą karo lauke nepasiduodančius ukrainiečius palikti be elektros energijos, šilumos, su neveikiančia pramone.

Tam tikra prasme yra įdomu, ar Lietuva yra pasirengusi tokio pobūdžio problemoms galimo karo metu?

Regis, kad, vertinant formaliai, tai yra karo nusikaltimas, pagal kažkurią karo papročius bei nusikaltimus reglamentuojančią konvenciją. Tačiau Vladimirui Putinui tai nėra svarbu. Pralaimėjimas jo išprovokuotame ir pradėtame kare vienareikšmiškai reiškia jo politinę, o gal ir fizinę mirtį.

Įdomu tai, kad kariavimo būdą prieš kritinę infrastruktūrą praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje kūrė amerikiečiai ir vokiečių naciai. Ir vieni, ir kiti tokį kariavimo būdą spėjo panaudoti. Amerikiečiai – jau vėliau: po Antrojo pasaulinio karo – Korėjoje beigi Vietname, vokiečiai – prieš Jungtinės Karalystės miestus maždaug nuo 1940-ųjų. Nei vieniems, nei kitiems tokia karo taktika neatnešė sėkmės – jų kariautas karas galų gale turėjo ne itin sėkmingą pabaigą.

Tuo pačiu metu Rusijos karinę invaziją Ukrainoje indiferentiškai vertinančioje Kinijoje prasidėjo su COVID-19 susiję neramumai. Apžvalgininkai tvirtina, kad tokių nebūta nuo pat 1989-ųjų, kai tūkstančiai studentų Pekino Tiananmenio aikštėje reikalavo demokratinės šalies pertvarkos. Bet ligi tokio lygio, koks buvo Michailo Gorbačiovo atliktas tuo metu griūvančioje Sovietų Sąjungoje. Pekine protestavusius žmones daugiau nei prieš 30 metų tankais sutraiškė Kinijos kariuomenė.

Dabar kinai formaliai protestuoja prieš savo valdžios vykdomą COVID-19 valdymo politiką. Skirtingai nuo civilizuoto pasaulio, Kinija ten pat užgimusio pražūtingo viruso plėtrą valdė vadinamuoju „nulinės tolerancijos“ principu. Taigi, jeigu kažkuriame miesto rajone buvo atrandamas COVID-19 nešiotojas, karantinas buvo skiriamas vos ne visam mikrorajonui. Buvo pranešimų socialiniuose tinkluose apie tai, kad valdžia dėl to net liepdavo užvirinti konkrečių daugiabučių laiptinių duris, kad niekas nekištų nosies į gatvę.

„Nulinės tolerancijos“ politikai atnešė milžiniškų nuostolių ne tik Kinijos, bet ir viso pasaulio ekonomikai. Retai neišgirsi, kai imama kalbėti apie dėl COVID-19 sutrikusias tiekimo grandines, būtinai prisimenama „nulinė tolerancija“.

Tačiau reikalai, atrodo, yra daug blogesni. Jeigu Europoje, JAV šimtai milijonų žmonių sėkmingai vakcinavosi ar įgijo imunitetą virusui, persirgę užkratu, Kinijos padėtis yra liūdnesnė. Ekspertai, kurių įžvalgas teko skaityti, tvirtina, kad kinų sukurtos prieškovidinės vakcinos nėra labai efektyvios, o „nulinės tolerancijos“ politika neleido kinams lengvesne ar sunkesne forma persirgti. Todėl dabar, kai toje šalyje nėra vadinamojo „bandos imuniteto“, Kinijos gali laukti milijonai mirčių ir dėl to – dar vienas smūgis jos ekonomikai, kurioje reikalai nėra geri dėl kitų priežasčių.

Blogiausia, kad tai gali atsiliepti visai ekonomikai. Taip pat ir Lietuvos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt