PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2025 m. Birželio 13 d. 14:46

NSGK žada kreiptis į Vyriausybę po šaudyklų atstovų skundų dėl perteklinių reikalavimų

Lietuva

Šaudykla. Freepik.com nuor.

Vilius NarkūnasŠaltinis: ELTA.LT


368005

Šaudyklų atstovai skundžiasi pertekliniais reikalavimais, jie tvirtina, kad jų veiklą apsunkina per griežti reglamentai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) reaguodamas į išsakytus skundus nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad būtų sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė spręsti minėtas problemas.

Posėdyje dalyvavęs „Vidaus ir Lauko šaudyklų asociacijos“ vadovas Virmantas Užpalis tvirtino, kad šaudyklų veiklai labiausiai kliūva normatyvai, numatantys triukšmo matavimą.

„Dėl garso turime tokią situaciją, kad dažnai triukšmo lygis vertinamas pagal didžiausią šūvio garsą, o tai ne visada atspindi bendro triukšmo poveikį. Užtenka kažkokio vieno garso ir jis nulemia visus triukšmo matavimo rezultatus“, – aiškino V. Užpalis.

Jam antrino ir dalinai veikiančios šaudyklos Klaipėdos rajone savininkas ir verslininkas Andrius Zubernis. Pasak jo, triukšmo matavimas buvo atliktas pernai, tačiau konstatuota, kad matavimai buvo padaryti užsakovo naudai. Po to, tvirtino A. Zubernis, aplinkosaugininkai liepė atlikti garso sklaidos matavimus visais metų laikais.

„Aplinkos ministerija mūsų prašo, kad mes metus laiko neveiktume, skirtingais metų laikais darytume keturis skirtingus garso matavimus. Kadangi miškas yra ne vien pušynai, tai yra lapuočiai ir krūmynai, garso sklaida yra vis kitokia. Tai dabar keturi matavimai per metus laiko. Jūs jau nutęsiate visą kažkokį šaudyklos įgyvendinimą“, – piktinosi A. Zubernis.

Reikalauja pavyzdžių, kaip surinkti šviną

Kita problema, teigė asociacijos vadovas V. Užpalis, yra nustatytos švino normos. Pasak jo, atitikti reikalavimus yra neįmanoma, nes, jeigu šaudykla veikia ilgesnį laiką, švino kiekis yra natūraliai viršytas.

„Didelė problema yra su švino normomis. Daugelis šaudyklų yra įrengtos, sakykime, žemės ūkio paskirties žemėse (kurių paskirtis pakeista į rekreacinę ir pan. – ELTA), tačiau pagal normas mes turime atitikti kaip žemės ūkio naudmenų žemę, t. y. 80 mililitrų (švino – ELTA) kilograme. Tas yra neįmanoma, nes šaudykla, veikianti metus ar du, jau viršija normą du ar tris kartus“, – sakė jis.

Tuo metu A. Zubernis pridūrė, kad nėra pateikta aiškių nurodymų ir metodų, kaip surinkti šviną šaudyklų teritorijoje.

„Pasiūlykite variantą, kaip sutvarkyti šviną iš pylimų. Man paskaičiavo, kad 40 tonų švino turėčiau utilizuoti. Kaip utilizuoti – nėra aišku. Aš klausiau, kaip utilizuoja kiti, kaip utilizuoja kariuomenė. Niekas net neiškasa, niekas net nedaro. (...) Pasiūlykite tą variantą, nes jeigu perkasti, perdaryti visus tuos pylimus, tas žemes utilizuoti, tai tada visas šaudyklas uždarysite, nes bus bankrotas ir nei vienas to dalyko net nesiims“, – skundėsi A. Zubernis.

Liepta surinkti 14 tūkst. kubinių metrų vandens per metus

A. Zubernis piktinosi ir įvardijo kitą, jo manymu, perteklinę priemonę – prievolę rinkti kritulių vandenį. Jo teigimu, institucijos konkrečiai verslininko šaudyklos atžvilgiu paliepė per metus surinkti 14 tūkst. kubinių metrų vandens.

„Ar bent kurioje šaudykloje yra paprašyta surinkti vandens kiekį, kritulius lietaus, statyti siurblines, filtruoti ir leisti lauk? Nežinau, mano manymu, tai yra perdėta, nes nei vienas poligonas savo kritulių nesurinkinėja“, – kalbėjo A. Zubernis.

Kaip posėdyje minėjo NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, šalyje veikia 62 tirai ir 127 šaudyklų.

Pagal dabar galiojantį šaudyklų įstatymą tiruose ir šaudyklose turi būti aiškiai nustatytos ugnies zonos, kuriose negali būti statinių – patalpų, stulpų, inžinerinių konstrukcijų – nepadengtų antirikošetine danga, medžių ir krūmų.

Tuo metu mobilūs tirai gali būti eksploatuojami tik tuose žemės sklypuose, kurių savininkai ar valdytojai raštiškai yra suteikę tokią teisę.

#ŠAUDYKLOS#VIRMANTAS UŽPALIS#ANDRIUS ZUBERNIS#NSGK