Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Baltarusija / Ainis Gurevičius
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA.LT
„Dėl viso įstatymo tikrai balsuosime už (...). Tiesa yra pateikta mano su kolegomis iš kitų frakcijų pataisa dėl Baltarusijos piliečių išbraukimo iš sugriežtinimo, kuris buvo atsiradęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Bet kaip besusiklostytų ši pataisa, dėl viso projekto balsuosime už“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip skelbta, siūlymas negriežtinti ribojimų Baltarusijos piliečiams, trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) nesulaukė palaikymo.
Vis tik, buvusi Seimo pirmininkė laikosi pozicijos, kad Vilnius neturėtų traktuoti Rusijos ir Baltarusijos piliečių vienodai – juoba, kad nuo Minsko režimo bėgantiems baltarusiams Lietuva tapo prieglobsčiu.
„Lietuva visą praeitą kadenciją nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tarp Rusijos ir Baltarusijos piliečių mes nededame lygybės ženklo, skirtingai traktuojame, nes ir aktyvūs karo veiksmai, aktyvi agresija prieš Ukrainą yra skirtingai vertinama tose dvejose šalyse. Kitas dalykas – mes, kaip Lietuva, priimame nuo Baltarusijos režimo bėgančią opoziciją čia, į Lietuvą. Ir pagrindo keisti tokią fundamentalią poziciją šiandieną nėra, ypatingai vertinant tai, kad Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių skaičiai mažėja“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkė.
„Todėl manau, kad tiesiog tai būtų neteisingas signalas. Nėra mūsų tikslas, kad Baltarusiją visiškai uždaryti ir dar labiau stumtelėti į Putino glėbį. Mūsų interesas yra, kad ateityje Baltarusija būtų demokratiška, europietiška valstybė. Ir mes pagal savo galimybes ir padedame Baltarusijos opozicijai. Čia, manau, svarbi Lietuvos kryptis, kurią dera išlaikyti ir toliau“, – apibendrino V. Čmilytė-Nielsen.
Ketvirtadienį Seime laukia paskutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimo.
Kaip skelbta anksčiau, šiuo metu įstatyme dėl nacionalinių sankcijų numatyta, jog pastarosios ribojamosios priemonės yra taikomos iki 2025 metų gegužės 2 d. Siūloma šį terminą pratęsti dar metams.
Nors Vyriausybė Seimui pateikė siūlymą tik pratęsti šiuo metu galiojančias sankcijas, Seimo komitetuose palaikymo sulaukė grupės konservatorių siūlymas sugriežtinti ribojamąsias priemones. Politikai ragina nustatyti, jog būtų galima naikinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu šie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į šias šalis agresores.
Pažymima, jog būtų numatomos ir atitinkamos išimtys – pavyzdžiui, ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse, vykdantiems tarptautinius vežimus į ES valstybes ar iš jų, vykstant per Lietuvą tranzitu.
Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams siūloma pratęsti šiuo metu galiojančius ribojimus, išduodant leidimus nuolat ir laikinai gyventi šalyje, vizas ar suteikiant elektroninio rezidento statusą. Taip pat norima pratęsti draudimus dėl Rusijos piliečių judėjimo per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną, atvykstančiuosius vertinti dėl papildomų rizikų.
Be to, teisės aktu apribojama Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto (NT), įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas.
Pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį. Pernai jų galiojimas buvo pratęstas metams.