Noriu, kad mano vaikas sugrįžtų

Šiauliai

Asociatyvi nuotr.

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

106570

Tai yra Etaplius.lt skaitytojo nuomonė, už kurios turinį redakcija neatsako.

Nusprendžiau parašyti pastūmėtas vienos paprastos situacijos - buvo antradienio popietė, tvarkiausi reikalus, važinėjau po miestą kaip daugelis iš mūsų, ūkanota diena, rūpesčiai ir kiti kvaršinantys galvą reikalai ir nieko neįprasto nežadanti kasdienybė. Automobiliu judėjau gatve, pamačiau berniuką gal kokių 8 metų, vaikas nerūpestingu žingsniu ėjo link perėjos. Nuleidęs galvą, apsigaubęs gobtuvu ir nešinas kuprine ant pečių.

Mačiau, kaip mažas vaikas neša dienos įspūdžius namo nepakeldamas galvos, manau jis dėliojo mintis kaip mamai su tėčiu pasakos savo dienos nuveiktus darbus, dalinsis savo laime ir išgyventais sunkumais bei įspūdžiais. Aš vis judėjau link jo, metras po metro, nujaučiau, kad situacija bus bloga, priartėjus visai šalia mačiau kaip berniukas nepasukdamas galvos, nuleidęs akis į grindinį žengė į gatvę, sustojęs lydėjau jį žvilgsniu ir mąsčiau, kaip laukiu savo vaikų, kaip pergyvenu už juos, ir kartais tingiai klausausi man nereikšmingų jų dienos įspūdžių ir įsivaizdavau kaip jie eidami dėlioja savo mintis nuleidę akis į grindinį. Vaikas taip ir perėjo gatvę vedinas savo minčių.

O aš vis mąsčiau,- o jei būčiau nematęs jo, o jei būčiau žiūrėjęs į telefono nereikšmingą žinutę? Suvokiau, kad mažas berniukas galėjo niekada neparnešti savo dienos įspūdžių namo, kurie taip ir būtų likę ant pilko grindinio, tų įspūdžių, kurių mes taip kartais klausomės tingiai. Prasidaręs langą, lyg kažko stumiamas visai nevalingai pasakiau jam,- "kodėl taip darai?" Vaikas išsigandęs atsisuko į mane ir suakmenėjęs spoksojo išsigandusiomis akimis, nesuprasdamas ko nori tas žmogus pro automobilio langą. Visada apsižiūrėk, - pasakiau jam, - niekada neik į gatvę nesustojęs ir neapsidairęs, juk vairuotojas gali tavęs nematyti. Berniukas stovėjo ir klausė net nemirksėdamas, pasijutau nekaip, lyg būčiau vaiką išgąsdinęs, nors kalbėjau švelniu tonu, pajudėjęs kelis metrus vėl sustojau ir lyg bandydamas nuraminti mažą širdį ištariau,- ar žinai kodėl tau taip sakau? Nes turiu tokį pat vaiką kaip tu, ir noriu kad jis visada pareitų namo. Uždariau langą ir pajudėjau. Mačiau, kaip berniukas ėjo toliau, o aš vis galvojau - gal kažkas pasakys taip mano vaikui, kai jis nuleidęs akis dėlios savo mintis.

Tad noriu paprašyti, kad kas nors tai pasakytų mano vaikui, ir aš galėsiu sulaukti jo dienos įspūdžių, kuriuos klausysiu tingiai ir jie neliks ant pilko grindinio. Manau vaikas atsimins ta įvykį ir išmoks pamoką, įsimins geriau nei mamos ar tėčio pamokymus, mokykloje ar saugaus eismo klasėje, rašau, kad pakviesčiau jus prieš pasukant automobilio raktelį prisiminti, kad kiekvienas iš mūsų norim girdėti dienos įspūdžius tingiai. Būkim atsakingi ir saugokim vieni kitų vaikus, perspėkime juos, pamokykime ir sudrausminkime. Pažadu jums saugoti jūsų vaikus, o jūs man ar pažadat?

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt