Norinčiųjų keisti profesiją nesustabdo nei atstumas, nei amžius

Radviliškis

UŽT nuotr.

EtapliusŠaltinis: UŽT informacija

305581

Asta Arlauskienė ir Stefa Kačinskienė gyvena skirtingose Lietuvos vietose ir nėra pažįstamos, tačiau abi į Užimtumo tarnybą kreipėsi dėl to paties reikalo: atėjo metas keisti profesiją. Nors tai – dviejų skirtingų žmonių istorijos, jas vienija pasiryžimas mokytis sulaukus vyresnio amžiaus ir įgytos slaugytojo padėjėjo kvalifikacijos. Senstant visuomenei slaugos specialistų poreikis auga, daugėja šios krypties specialybes besirenkančių klientų.

Nuo 2022 m. iki 2024 m. balandžio mokytis pradėjo 5,6 tūkst. 50 m. ir vyresni klientai. Daugiau nei 60 proc. sudarė moterys. Per visą laikotarpį populiariausios buvo sandėlio operatoriaus (642), socialinio darbuotojo padėjėjo (628) ir slaugytojo padėjėjo (605) modulinės profesinio mokymo programos.

A.Arlauskienė 14 metų dirbo baldų gamybos įmonėje, pablogėjus sveikatai įsidarbino kepykloje, vėliau – dviračių gamybos įmonėje. Sužinojusi apie galimybę įgyti naują profesiją ir keisti darbo pobūdį, ilgai svarstė apie karjeros kryptį, ieškojo informacijos apie galimybes savo mieste – Radviliškyje. Pasirinko slaugytojo padėjėjo mokymo programą ir po praktikos įsidarbino Šiaulių ligoninės traumatologijos skyriuje, nors į darbą kasdien tekdavo važiuoti daugiau nei 20 kilometrų.

„Nemeluosiu, pirmosiomis dienomis iššūkių buvo, darbas nėra lengvas, bet į priekį vedė noras padėti žmonėms. Slaugytojo padėjėjo darbe svarbu ir gebėjimas bendrauti, laiku pajuokauti, jausti kolektyvo palaikymą, – pasakojo A.Arlauskienė, šiuo metu dirbanti Radviliškio ligoninėje slaugos skyriuje. – Viskas šalia namų, jaučiuosi reikalinga, o niekada anksčiau nesusidūrusi su pamaininiu darbo, tik dabar atradau jo privalumus. Pakanka laiko ir pailsėti, ir susitvarkyti asmeninius reikalus“.

UŽT nuotr.

60 m. sulaukusi S.Kačinskienė slaugos specialistų darbą iš arti pamatė gyvendama Norvegijoje. Daugiausiai statybų sektoriuje dirbusi moteris prisiminė, kaip po insulto komplikacijų grįžęs namo kaimynas nuolat sulaukdavo individualios priežiūros darbuotojų apsilankymų, o masažai ir kineziterapeutų pastangos po kiek laiko leido jam grįžti net prie automobilio vairo.

„Visą gyvenimą stengiausi mokytis, jei tik atsirasdavo galimybė, bet dabar – tam tinkamiausias metas. Vaikai kuria savo šeimas, laikas pasirūpinti savo ateitimi. Nustebinau Užimtumo tarnybos darbuotojas savo noru mokytis, nes pasiryžau išeiti iš darbo ir visą laiką skirti naujai karjerai“, – prisiminė moteris.

Kai teko slaugyti mirštančią motiną, Stefa atvirauja, kad būdavo baisu net prisiliesti. Tuomet kliovėsi Klaipėdos slaugos specialistų pagalba. Dabar ji – kvalifikuota slaugytojo padėjėja naujai atidarytame Telšių ligoninės Geriatrijos skyriuje, savo kompetencijas didinanti seminaruose, įkvėpimo besisemianti jauname kolektyve, ir įžvelgianti savo darbo prasmę: „Sunkiausia atsisveikinti su pacientais, nes susigyveni su jais. Bet padėti jiems ir būti šalia, kai sunkiausia – pagrindinis noras.“

Šios dvi istorijos – veikiau išimtis, nei taisyklė. Užimtumo tarnybos užsakymu šiemet atlikta „Vilmorus“ Lietuvos gyventojų mokymosi (ne)motyvacijos apklausa parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės mažiausiai kėlė kvalifikaciją – tarp perkopusių 60-metį buvo tik 21 proc., šiek tiek daugiau 50-59 metų grupėje – 28,7 proc. Vyresni respondentai mažiau mokymąsi sieja su karjeros galimybėmis – jų dažniausiai nurodytas mokymosi motyvas yra tobulėjimas ir gera savijauta.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt