„Norime sustiprinti Švedijos ir Lietuvos ryšius – dabar ir ateityje“

Vilnius

Stefan Löfven ir Margot Wallström.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

30037

Švedijos Ministras Pirmininkas Stefan Löfven ir užsienio reikalų ministrė Margot Wallström apie santykius tarp mūsų šalių Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio proga.

Šiais metais sveikiname Lietuvą kaip nepriklausomą parlamentinę respubliką sulaukus 100-mečio po Nepriklausomybės akto paskelbimo 1918 metais. Mes džiaugiamės kartu su jumis ir šiuo straipsniu norime paminėti ir pagerbti Lietuvą bei jos žmones.

1918 metais Lietuvos nepriklausomybė buvo Lietuvos žmonių politinės kovos, valios ir kryptingo darbo rezultatas. Mes didžiuojamės, kad Švedija šiame etape galėjo prisidėti rengdama tarptautines konferencijas, kuriose dalyvavo nepriklausomybės kūrėjai. Vėliau jūsų šaliai teko išgyventi ir blogus, ir gerus laikus. Mes didžiai gerbiame laisvės ir demokratijos troškimą, kurį Lietuva pademonstravo per okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu ir sovietinės diktatūros laikais.

Švediją ir Lietuvą sieja gilūs istoriniai, ekonominiai ir žmogiški ryšiai. Šiuo metu turime svarbių bendrų interesų, galime mokytis vieni iš kitų ir kartu pasitinkame ateities iššūkius.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Švedija buvo pirmoji šalis 1990 metais atidariusi ambasadą Vilniuje. Nuo to laiko mes nuolatos aktyviai dalyvaujame Lietuvos gyvenime, ką vertiname ir branginame.

Daugybę lietuvių su Švedija sieja ilgalaikiai darbo santykiai, studijos arba studentų mainai Švedijos universitetuose. Šie asmenys yra svarbūs mūsų santykių plėtrai. Pastebime, kad vis daugiau švedų turistų susigundo turtinga Lietuvos gamta, daugiabriaune istorija ir unikaliomis tradicijomis. Tokie ryšiai tarp švedų ir lietuvių yra reikšmingi, jie padeda geriau vieniems kitus suprasti ir pažinti, sutvirtina mūsų šalių draugystę kuriant užtikrintą ir saugią bendrą ateitį.

Šiandien Lietuva ir Švedija yra stiprios demokratinės Europos Sąjungos valstybės narės, turinčios nemažai bendrų interesų. Galima išskirti tris sritis, kuriose mūsų bendradarbiavimas gali būti stiprinamas ir turi augimo potencialą.

Pirmoji sritis – saugumo politika. Mūsų šalys artimai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti tarptautinės teisės normų ir Europos saugumo sutarties laikymąsi bei pagarbą žmogaus teisėms. Mes ir toliau dirbame kartu formuodami bendrą poziciją dėl sankcijų, įvestų po neteisėtos Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir karinės agresijos rytų Ukrainoje.

Nors pasirinkome skirtingus kelius – Lietuva yra NATO narė, o Švedija nepriklauso jokiam kariniam aljansui – bendrai siekiame taikos ir saugumo Europoje. Mes itin vertiname pastarųjų metų vis glaudesnį mūsų šalių bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse. Saugumą mes kuriame kartu remdamiesi tarptautinės teisės normomis.

Antroji sritis – ekonomika. Švediją ir Lietuvą sieja platūs ir reikšmingi ekonominiai ryšiai daugelyje įvairių sričių, o poreikis plėsti ir gilinti šį bendradarbiavimą didėja. Švedija yra didžiausia užsienio investuoja Lietuvoje, o jos įmonės kuria daug darbo vietų. Nemažai Lietuvos įmonių domisi Švedijos rinka. Iškalbingas faktas, kad Švedijos prekybos apimtys su trimis Baltijos valstybėmis viršija prekybą su Indija.

Lietuva pasigėrėtinai sumažino savo energetinę priklausomybę. Švedija džiaugiasi galėjusi prisidėti prie šio svarbaus pokyčių proceso tiesiant „Nordbalt“ elektros jungtį tarp Švedijos Nybro miesto ir Klaipėdos. Mūsų energetinės sistemos vis labiau integruojamos, o tai pelninga abiems pusėms. Švedija laiko savaime suprantamu ir remia Lietuvos siekį tapti pilnaverte EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) nare.

Trečioji sritis – socialinė plėtra. Kurdami stiprias ir stabilias visuomenes sudarome sąlygas žmonių tobulėjimui bei ekonomikos augimui. Mažėjant socialinei nelygybei, daugėjant darbo vietų, o piliečiams žinant, kad netekus darbo arba ligos atveju bus užtikrinta jų ekonominė ir socialinė gerovė, didėja kasdienio žmonių gyvenimo saugumas. Tokiu būdu atsiranda atsparumas dezinformacijai, smurtiniam ekstremizmui bei organizuotam nusikalstamumui. Mes esame tikri, kad Švedija ir Lietuva turi didžiules galimybes bendradarbiauti ir dar intensyviau keistis patirtimi mūsų visuomenių plėtrai svarbiose srityse.

Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimą mes laikome itin reikšmingu. Švedija ir Lietuva yra Baltijos jūros valstybių tarybos bei Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo organizacijos narės. Mūsų šalys glaudžiai bendradarbiauja ES, o Didžiajai Britanijai iš jos pasitraukus, mums reikės bendradarbiauti dar intensyviau. Švedija šiuo metu pirmininkauja Šiaurės ministrų tarybai ir šiais metais ketinama inicijuoti dialogą dėl dar glaudesnio Baltijos valstybių bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis.

Dirbdami kartu mes stipriname mūsų šalių ir regiono saugumą. Švedijos ir jos žmonių vardu sveikiname Lietuvą su 100-mečio jubiliejumi ir norime jus užtikrinti, kad esame pasiryžę dar labiau stiprinti mūsų valstybių bendradarbiavimą – dabar ir ateityje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt