Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Eimanto Genio nuotraukos
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Po pirmųjų bazinio kariūno kurso pratybų Arnas Kiveris buvo įvertintas kaip geriausias kariūnas ir nusipelnė pirmakursių priesaikos ceremonijos metu viso kurso vardu pabučiuoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vėliavą. Vaikinas pasakoja apie savo ir viso kurso pasiekimus. Jis sako, kad būrys yra tiek stiprus, kiek stiprus jo karys: „Nors mes visi – skirtingos asmenybės, bet turime viską daryti kartu. Konkurencija – sveika, bet reikia konkuruoti tik todėl, kad galėtum tobulėti, o ne kad būtum geresnis už kitus.“
Kaip sekėsi tobulėti Arnui? Kodėl priimdamas vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime, jis nusprendė pasirinkti karininko profesiją? Kokie keliai jį atvedė į Karo akademiją?
Vaikinas sako, kad su kariuomene jį supažindino tėtis. Tai buvo vaiko pažintis, bet svarbi pradžia. „Jis pats, dar būdamas 17 metų, pradėjo savanorišką karo tarnybą, kai Lietuvos kariuomenė žengė pirmuosius žingsnius, kai net uniformų niekas neturėjo. Tačiau svarbiausia – buvo užsidegimas ir ryžtas. Jis išėjo į atsargą ir daug apie tarnybą nepasakojo. Tačiau namuose matydavau likusias tėčio uniformas, su jomis žaisdavau, todėl tai labai įstrigo į atmintį, – prisimena Arnas. – Taip pat mano prosenelė buvo partizanė. Visos šios istorijos turi ryšį ir paliko man gilų įspūdį."
Susipažinti su kariuomene Arnas nusprendė savarankiškai: „Dar mokydamasis dvyliktoje klasėje užsirašiau į privalomąją pradinę karo tarnybą, nors iš tikrųjų nieko nežinojau apie šauktinius ir netgi stengiausi tuo nesidomėti. Čia gal vėl tėčio, kurio nuomone, nueisi pats ir sužinosi viską, pamatysi savo akimis, išgirsi savo ausimis, įtaka." Vaikinas dabar supranta, kad tuomet norėjo viską gauti greitai, nes vadovavosi įsitikinimu, kad bandydamas „aklai" greičiau suvoks, ar tikrai to nori.
„Devyni mėnesiai atliekant privalomąją karo tarnybą prabėgo labai greitai. Padariau pertrauką, dar trumpam pasirinkau tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose ir galutinai supratau, kad man trūksta – trūksta to režimo, to gyvenimo būdo, kariškos tvarkos."
Noras dar daugiau sužinoti apie kario tarnybą ir tarnauti, vaikinas sako, ir atvedė iki Karo akademijos.
Todėl jau bazinis kariūno kursas ir pirmosios pratybos jį sugrąžino į kario kelią: „Viskas patiko. Netgi gyvenimas palapinėse, atvirame lauke, kuris taip skiriasi nuo įprasto gyvenimo, po pertraukos tarp šauktinio tarnybos ir dabartinių studijų. Kai kurias užduotis jau buvau vykdęs anksčiau. Praktika nelabai skyrėsi, bet vis tiek – naujų pojūčių buvo tiek tada, tiek dabar."
Lygindamas ankstesnę ir dabartinę kario tarnybą, Arnas sako, kad šis bazinis kariūno kursas jam buvo žinių kartojimo ir gilinimosi į jas etapas: „Turiu senus užrašus, todėl stengiausi pagal juos viską kartoti ir dar tobulintis. Dabar taip pat daug ką užsirašiau. Sulyginęs senuosius ir naujuosius užrašus galiu pasakyti, kaip buvo anksčiau ir dabar, įvertinti, kiek patobulėjau."
Septynios savaitės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje prabėgo nepastebimai ir kitiems kariūnams. Visi sako, kad greitai priprato prie instruktorių ir jų skiriamų užduočių.
„Įspūdžių parsivežėme labai daug, – tvirtina Arnas. – Žinoma, pasiilgsiu šio kurso ir žmonių. Bet po dviejų mėnesių Akademijoje, žinau, bus tas pats – priprasiu ir stengsiuosi toliau tobulėti, mokytis, kad tapčiau karininku. Tik geras vadas nori, kad jo pavaldiniai gebėtų atlikti skirtas užduotis ir tarnybą vis geriau. Taip vyksta tobulėjimas, kuriam ribų nėra. Kariuomenėje taip pat."
Kariūnams, sėkmingai išėjusiems Bazinį kariūno kursą, išlaikiusiems visų mokomųjų dalykų testus ir atlikusiems nustatytas individualias užduotis, po baigiamųjų pratybų buvo įteikti kurso baigimo pažymėjimai, rodantys, kad jie turi tolesniems mokymams ir studijoms Karo akademijoje būtinas psichologines, fizines ir profesines savybes.
Karinis rengimas vyksta pagal Bazinio kariūno kurso programą, skirtą pagrindinėms karybos žinioms ir įgūdžiams, reikalingiems ne tik profesinėje karo tarnyboje, bet ir įvairiose civilinėse srityse, suteikti. Per paskaitas gautas teorines žinias kariūnai įtvirtina lauko taktinėse pratybose.
Kariūnai taip pat studijuoja pagal bakalauro studijų programas – Tarptautinių santykių, Gynybos technologijų vadybos arba Nacionalinio saugumo ir gynybos. Sėkmingai išėjusiems 4 metų Bazinio kariūno kurso ir universitetinių studijų programas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventams suteikiamas pirmasis karininko (leitenanto) ir bakalauro kvalifikacinis laipsniai. Visi absolventai, įgyvendinę jiems keliamus reikalavimus, pakviečiami į profesinę karo tarnybą.