Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Nobelio premija / Scanpix
Rasa StrimaitytėŠaltinis: ELTA.LT
Dėl Maskvai taikomų sankcijų šiuo metu yra įšaldyta 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko kapitalo, nurodoma peticijoje. Ši suma laikoma sąskaitose visame pasaulyje, tačiau pirmiausiai Europos Sąjungos (ES) šalyse bei G7 grupės valstybėse, tokiose kaip Belgija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, JAV ir Didžioji Britanija. Šie pinigai generuoja papildomus milijardus iš palūkanų, tačiau vien tik jų reparacijoms neužteks.
Nobelio premijos laureatai ragina šalių vyriausybes leisti naudoti šias lėšas ir kalba apie nenuginčijamą ekstremalią situaciją. „Tikslas yra nutraukti karą, atkurti teisingą taiką ir suteikti Ukrainai ateities perspektyvą būsimoms kartoms. Mes savo balsais palaikome tai“, – sakoma kreipimesi.
Apie įšaldyto Rusijos turto naudojimą Ukrainos reikmėms diskutuojama jau seniai.
Praėjusią liepą ES, nepaisydama Maskvos kaltinimų lėšų nusavinimu, leido naudoti iš Rusijos turto gautas pajamas. 1,5 mlrd. eurų vertės palūkanų buvo skirta naujoms ginklų ir amunicijos siuntoms Ukrainai.
Ankstesniais Europos Komisijos duomenimis, ES yra įšaldyta apie 210 mlrd. Rusijos centrinio banko lėšų. Dėl tiesioginio Rusijos lėšų naudojimo būtų reikalingas sprendimas dėl nusavinimo.