Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilius NarkūnasŠaltinis: ELTA
„Aš tikrai nekomentuosiu visų Seimo pirmininko pasakymo. Tiesą pasakius, aš visų neskaičiau, tik girdėjau trumpai iš kolegų“, – ketvirtadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Vitkauskas.
„Čia jau, prisiminkime, trečia evakuacija per paskutinius du metus. Aš manau, tą reikia daryti, tą būtiną daryti, nors, aišku, tai neprivalu. (…) Bet čia yra valstybės garbės reikalas rūpintis savo piliečiais ir užtikrinti jų saugumą“, – akcentavo NKVC vadovas.
Kaip jau buvo skelbta ketvirtadienį, S. Skvernelis Seime komentuodamas žurnalistams iškėlė klausimą dėl būtinybės evakuoti Lietuvos piliečius iš Artimųjų Rytų, kur įsižiebė dar vienas karinis konfliktas tarp Irano ir Izraelio. Anot jo, Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomendavo į Izraelį nevykti, todėl žmonės patys turi prisiimti atsakomybę.
„URM rekomendacija – nevykti į (pavojingas – ELTA) šalis. Tai žmogus, vykdamas į vieną ar kitą valstybę, prisiima riziką. Aš suprantu, kad evakuoja piliečius, gyvenančius ten, bet, jeigu tu atvykai į kursus, seminarą ar ekskursiją, tai turėtum pats ir grįžti“, – tvirtino parlamento vadovas.
Naujų prašymų evakuoti negavo
V. Vitkauskas taip pat užsiminė, kad naujų prašymų evakuoti Lietuvos piliečius ir Artimųjų Rytų kol kas negauta, tačiau pabrėžė, kad atsiradus tokiam poreikiui žmonės nebus palikti vieni.
„Tas sąrašas, kuris buvo sudarytas prieš skrydį – 150 žmonių – išlieka. Mes dėsime visas pastangas, kad irgi užtikrinti tų žmonių sėkmingą kelionę į saugią šalį“, – sakė jis.
Pasak NKVC vadovo, kitos valstybės irgi pradeda savo piliečių evakuacijos procesą ir Lietuva turėtų galimybių prisijungti prie šių šalių.
„Tiesa, galbūt iš sunkiau pasiekiamų vietų – daugiausiai tų skrydžių yra iš Egipto – bet sudarysime sąlygas, padėsime, konsultuosime, remsime, kad žmonės galėtų rinktis kitus maršrutus. Tik supraskime, kad tai bus sudėtingiau, reikės paskui jungiamojo skrydžio iš kitų sostinių. Tai tą reikia įsivertinti, bet žmonės tikrai nebus palikti vieni“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Maždaug šimto žmonių evakuaciją iš Izraelio Lietuvos institucijos pradėjo antradienio rytą. Pirmiausia lietuviai su kartu tuo pačiu maršrutu vykusiais kitų šalių piliečiais autobusais buvo pervežti iki Jordanijos sienos.
Tačiau, paskutinis evakuacijos etapas – žmonių parskraidinimas į Lietuvą – užtruko dėl vis nukeliamo skrydžio. Trečiadienį pranešta, kad tiesioginis evakuotų lietuvių skrydis iš Jordanijoje esančio Akabos oro uosto į Vilnių turėtų įvykti 12.30 val. vietos laiku. Visgi vėliau informuota, kad dėl užsitęsusio orlaivio gedimo likvidavimo skrydis buvo nukeltas dar pusdieniui.
Akabos oro uostą iš Izraelio evakuotus lietuvius į Lietuvą gabenantis orlaivis paliko tik trečiadienio vakarą, kiek po 20 val. vietos laiku. Ketvirtadienio naktį jis sėkmingai nusileido Vilniuje.
Tiesa, prieš pat skrydį iš orlaivio Jordanijoje buvo išlaipintas apžvalgininkas M. Laurinavičius. Kaip Eltai teigė užsakomųjų skrydžių bendrovės „Skylence“ vadovė Vilma Vaitiekūnaitė, kol kas žinoma incidento priežastis – neatitikimai keleivio dokumentuose.
NKVC vyriausiasis patarėjas Darius Buta teigė, kad M. Laurinavičiui bus stengiamasi padėti kaip įmanoma greičiau sugrįžti į tėvynę, o į situaciją sureagavęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikino, jog incidentas taip paprastai pamirštas nebus.
ELTA primena, kad tūkstančiai įvairių šalių gyventojų įstrigo Izraelyje, pastarajam praėjusią savaitę surengus karines atakas prieš Irano branduolinės programos objektus.
Izraelio gynybos pajėgos (IDF) pranešė, kad pirmuoju jos etapu dešimtys naikintuvų atakavo įvairiose Irano vietovės išsidėsčiusius karinius objektus.
Anot Irano žiniasklaidos kanalų, per Izraelio antpuolį žuvo Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) vadas generolas majoras Hosseinas Salami, laikytas viena iš galingiausių šalies figūrų, ir mažiausiai šeši branduolinės programos mokslininkai.
IDF teigimu ši ataka buvo atsakas į besitęsiančią Irano režimo agresiją prieš Izraelį. Aukščiausiasis Irano vadovas ajatola Ali Khamenei pagrasino atkeršyti Izraeliui ir jį „žiauriai nubausti“.