Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt
Dauguma dirbančių šalies žmonių jau išnaudojo kasmetes atostogas arba jas susiplanavo paskutinėms rugpjūčio dienoms. Visi poilsį renkasi labai atsakingai, nes jų laiką reikia suderinti ne tik su darboviete, bet ir su savo antrąja puse, vaikais - kad visi galėtų ilsėtis kartu. Tik Seimo nariams tai neaktualu. Tačiau tikrų atostogų jie ir nenori, nes netektų dalies pajamų.
Jie žino, kad visada, išskyrus itin retus atvejus, kai sušaukiama neeilinė sesija, vien vasarą galės ilsėtis net du mėnesius. O iš viso - po beveik 5 mėnesius per metus. O ir vykstant sesijoms užtenka darbe pasirodyti triskart per savaitę. Dar vieną savaitę iš viso galima nepasirodyti, mat posėdžiai vyksta tris savaites iš eilės, o ketvirtą daroma pertrauka.
Šio Seimo kadencijos pradžioje buvo sudaryta parlamento vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus vadovauta darbo grupė, turėjusi sukurpti tautos išrinktųjų teises ir pareigas reglamentuojančio įstatymo projektą, kuris pakeistų Seimo statutą. Esą įstatymas būtinas, kad parlamentarai negalėtų patys pasitvirtinti privilegijų, mat įstatymų pataisas gali vetuoti šalies Prezidentas, o Statuto vetuoti jis negali. Tačiau parengtame projekte taip ir neatsirado vietos parlamentarų atostogų reglamentavimui. Kitaip tariant, viskas palikta kaip buvę. Parlamentarai savo nuožiūra galės išnaudoti laiką nuo gruodžio pabaigos, kai pasibaigia rudens sesija, iki kovo 10 d., kai prasideda pavasario, ir nuo birželio 30 d., kai baigiasi ši, iki rugsėjo 10 d., kai vėl prasideda nauja.
Tiesa, trys Seimo nariai - „valstiečių“ atstovai Viktoras Pranckietis, Rima Baškienė ir Agnė Širinskienė - po to registravo pataisą, kad parlamentarams reikia įteisinti net 40-ies darbo dienų atostogas, tačiau sulaukė didžiulio pasipiktinimo. Pasipiktinimo, nors paprasti dirbantys piliečiai turi vos 20 darbo dienų poilsį.
Akivaizdu, kodėl taip priešinamasi atostogų įteisinimui. Ne dėl to, kad parlamentarai galėtų ilgiau vartytis kur nors kopose ar po palmėmis. Net ir įteisinus atostogas niekas nesukontroliuotų, ar kitu laiku tarp sesijų jie iš tikrųjų nesiilsi. Juk tarp sesijų jiems nebūtina užsiregistruoti kaip dalyvavusiems plenariniame ar komitetų bei komisijų posėdžiuose. Net ir tūnodamas kur nors Egipte bet kuris parlamentaras galės sakyti, kad buvo Seime. Jei ten nebuvo pastebėtas - kad dirbo savo biure, o jei ir ten nebuvo identifikuotas - kad dalyvavo susitikime su rinkėjais. Todėl esmė tikrai ne čia. Bet apie tikrą esmę niekas nekalba. O visa esmė yra Seimo narių gaunamuose piniguose, įvardijamuose kaip lėšos, skirtos parlamentinei veiklai.
Parlamentarams, be solidžios algos ir priedų, kiekvieną mėnesį skiriama atitinkama pinigų suma, skirta vadinamosioms parlamentinėms išlaidoms - lygi Statistikos departamento nustatytam šalies vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui (VMDU). Šiuo metu tai sudaro 817,6 euro kas mėnesį, o VMDU turi „įprotį“ didėti. Negana to, nuo kitų metų parlamentinėms išlaidoms kiekvienas parlamentaras gaus nebe po 1, o jau po 1,7 VMDU. Tai sudarytų net 1390 eurų per mėnesį net tuo atveju, jei VMDU nustotų augęs. Tikrai solidus „priedelis“ prie algos, gerokai viršijantis visas neblogai uždirbančio eilinio piliečio pajamas. Ir tokio „priedelio“ tikrai niekas nenorėtų atsisakyti.
Įsivaizduokite, kas atsitiktų, jei būtų įteisinta, kad parlamentarai turi, tarkime, 40 darbo dienų atostogas, kas sudarytų beveik du mėnesius kalendorinėmis dienomis. Jie tada tų 1390 eurų per mėnesį negautų. Nes atostogautų. O per atostogas draudžiama dirbti. Vadinasi, ir jokių parlamentinės veiklos išlaidų nebūtų. Liktų tik atostoginiai. Bet apie tai nekalbama. Seimo nariai nenori pasirodyti nepasotinami.
ELTA