Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Donaldas Trumpas iškart po pasikėsinimo / EPA-ELTA
Lina LinkevičiūtėŠaltinis: ELTA
„Neturėčiau šį vakarą čia būti“, – nacionaliniame Respublikonų partijos suvažiavime Milvokyje tvirtino D. Trumpas, sakydamas pirmą kalbą nuo tada, kai praėjusį savaitgalį per rinkiminį mitingą Pensilvanijoje jį sužeidė 20-metis šaulys.
D. Trumpas pasakojo, kaip skambant muzikai jis užlipo ant scenos priešais džiūgaujančią minią ir pradėjo kalbėti apie savo administracijos veiksmus dėl imigracijos ir pietinės sienos. Už jo stovėjo ekranas, kuriame buvo rodoma sienos kirtimo atvejų statistika, kai jis buvo valdžioje, ir jis pasuko galvą, kad į ją pažiūrėtų.
„Išgirdau garsų zvimbimą ir pajutau, kaip kažkas labai stipriai kliudė mano dešinę ausį. Pasakiau sau: „Oho, kas tai buvo? Tai gali būti tik kulka“, – teigė D. Trumpas. Jis sakė, kad pridėjo ranką prie ausies ir kai ją nuleido, ji buvo „padengta krauju, kraujas buvo visur. Iš karto supratau, kad tai labai rimta, kad mus puola“.
„Kovokite, kovokite, kovokite!“
Kai skriejo kulkos, slaptosios tarnybos agentai atskubėjo į sceną ir užstojo D. Trumpą, kad jį apsaugotų, pasakojo eksprezidentas.
„Neįtikėtina tai, kad jei paskutinę akimirką prieš šūvį nebūčiau pasukęs galvos, žudiko kulka būtų tobulai pataikiusi į taikinį ir šįvakar manęs čia nebūtų. Mes nebūtume kartu“, – kalbėjo D. Trumpas.
Jis išgyrė savo rėmėjų veiksmus mitinge, sakydamas, kad jie pasisuko žvalgytis snaiperio ir nekėlė spūsties. „Jie žinojo, kad aš patekau į bėdą. Jie nenorėjo manęs palikti. Galite matyti meilę jų veiduose. Nuostabūs žmonės“, – pažymėjo D. Trumpas.
„Norėjau ką nors padaryti, kad parodyčiau jam, jog man viskas gerai. Pakėliau dešinę ranką, pažvelgiau į tūkstančius žmonių, kurie laukė užgniaužę kvapą, ir sušukau: „Kovokite, kovokite, kovokite!“ – tęsė jis.
D. Trumpas pareiškė daugiau niekada nepasakosiąs apie tą akimirką, kai vos neteko savo gyvybės. „Tiek daug žmonių manęs klausė: „Kas nutiko? Prašau, pasakykite, kas nutiko“, – sakė jis. Tačiau „jūs niekada iš manęs neišgirsite to antrą kartą, nes pasakoti yra pernelyg skaudu“.