Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
2017 metai – Piliakalnių metai, todėl grupė Plungės „Saulės“ gimnazijos moksleivių spalio 20 dieną dalyvavo istorijos pamokoje ant Lopaičių piliakalnio. Pamoką vedė žurnalistas, rašytojas ir kraštotyrininkas Eugenijus Bunka.
2017-10-27-netradicine-pamoka-29477.jpg
Pasakojimą jis pradėjo nuo to, kad Žemės energetiniai laukai egzistuoja ir veikia gyvus organizmus. Geografinė šio piliakalnio padėtis - ypatinga. Rietavo kraštas, nusidriekęs į rytus nuo Baltijos jūros, vis kyla aukštyn ir netoli Tverų, Lopaičių kaime, pasiekia aukščiausią tašką - 210,6 m. Tai viena aukščiausių Žemaitijos vietų. „Kodėl Lopaičiuose stūksanti akmenų krūva tokia panaši į dolmenus, randamus kitose pasaulio šalyse? Kodėl kiti akmenys išbraižyti keistomis linijomis ar ženklais? Kodėl per Lopaičius ir už 7,5 kilometro esančias spėjamas Vismaldų bei Vembutų šventvietes nubrėžus susikertančias linijas, ant jų apytikriai už 37,5 kilometro yra Kražiai, Pakisys, Pakutuvėnai ir Paunšvystė, už 75 kilometrų - kitos vietos, kuriose netrūksta pagonišką kultūrą menančių pėdsakų: apeiginių akmenų, ąžuolų giraičių? Nubrėžus šias linijas, ima ryškėti tinklas, rodantis Žemės energetines linijas ir jų susikirtimuose esančius energetinius taškus“, - dėstė žurnalistas. Tad, jo nuomone, galima spėti, kad šventvietės Žemaitijoje kurtos žmones palankiai veikiančiuose Žemės energetiniuose taškuose. Tai žmonės žinojo žiloje senovėje ir tuo naudojosi ieškodami vandens, naudingų iškasenų. „Yra manoma, kad čia galėjusi būti svarbiausia Žemaitijos šventvietė - žynyčia, iki šiol skleidžianti ypatingą energiją ir slepianti atsakymus į klausimus apie mūsų protėvius“, - teigė E. Bunka.
Vaikščiodami po piliakalnį, mokiniai pamatė ne vieną neįprastos formos akmenį ar akmenų grupę. Kai kurie akmenų pavidalai – gamtos sukurti, o kituose matyti žmogaus rankų prisilietimo pėdsakai. Čia trykšta ir šaltinis, kurio vandens išskirtinumas siejamas su tuo, kad jis teka iš vakarinio šlaito, o toks vanduo turi stebuklingų galių ir yra labai švarus, nes ultravioletiniai saulės spinduliai šviečia į šaltinio vandenį. Gimnazistai apžiūrėjo ir bene populiariausią Lopaičių objektą – akmeninį dolmeną. „Dolmenų būna įvairių formų ir paskirties, tačiau bet kuriuo atveju tai visada buvo ypatingos energetinės vietos, kuriose pasikraunama žinių ir energijos. Manoma, kad Lopaičiuose gali būti vienintelis Lietuvoje išlikęs dolmenas“, - minėjo kraštotyrininkas. Visi apžiūrėjo ir menamą observatoriją, manoma, kad čia buvo stebimi dangaus kūnai, nustatomi metų laikai, priimami svarbūs sprendimai.
Gyvas prisilietimas prie istorijos visada tampa įsimintinesnis ir suprantamesnis nei tie patys faktai, perskaityti vadovėlyje. Belieka tikėtis, kad įspūdžiai, patirti šioje kelionėje, ilgam liks atmintyje. Be to, tokios išvykos ugdo patriotiškumo jausmus ir norą tobulėti.
Plungės rajono savivaldybės informacija