Netikėtos mokslininkų išvados: pasirodo, kad apkalbos naudingos sveikatai

Lietuva

Apkalbos / Unsplash

SekundėŠaltinis: ALFA

360409

Išgirdus žodį „pletkai“, dažnai kyla neigiamos asociacijos – už akių skleidžiami gandai, perdėtai narstomos svetimos klaidos, kritiškos pastabos apie kitus žmones. Apkalbinėjantys dažnai vertinami kaip nepatikimi, paviršutiniški ar net pikti.

Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad apkalbos nebūtinai yra blogis – bent jau kalbant apie žmogaus psichinę sveikatą.

Paradoksalu, bet „ne savo“ reikalų aptarimas gali stiprinti psichiką, mažinti nerimą ir padėti kurti socialinius ryšius.

Apkalbos – kaip žmones suartinantis mechanizmas

Psichologai pastebi, kad apkalbos suaktyvina tas smegenų sritis, kurios atsakingos už socialinį elgesį. Kai kalbame apie kitus žmones, padidėja aktyvumas srityse, susijusiose su kitų žmonių ketinimų ir emocijų supratimu.

Tai didina mūsų empatiją ir padeda geriau orientuotis socialinėje aplinkoje. Kalbėdami apie kitų žmonių gyvenimo įvykius, mes ne tik pramogaujame – dalijamės emocijomis, lyginame elgesio normas, stipriname tarpusavio pasitikėjimą.

Taip apkalbos tampa savotiškais „socialiniais klijais“, padedančiais išlaikyti santykių stabilumą.

Streso ir nerimo mažinimas

Vienas netikėtas kitų žmonių aptarimo efektas – mažesnis streso ir nerimo lygis.

Tyrimai, paskelbti žurnale Social Psychological and Personality Science, parodė, kad žmonės, kuriems buvo leista dalytis apkalbomis, stresinėse situacijose jautėsi ramesni ir labiau atsipalaidavę.

Kai žmogus gali išsikalbėti, pasidalyti pastebėjimais ir dvejonėmis, jis atsikrato vidinės įtampos. Tai tarsi savotiška išpažintis – apkalbos suteikia galimybę saugiai išlieti emocijas ir sulaukti palaikymo.

Vis dėlto verta prisiminti, kad emocijų „išliejimas“ nėra toks naudingas, kaip dažnai manoma, – svarbu ne tik kalbėti, bet ir kaip tai daroma.

Apkalbos – kaip mokymosi forma

Psichologų teigimu, svetimo elgesio aptarimas – tai taip pat mokymosi iš kitų klaidų būdas.

Istorijos apie tai, kaip kažkas pasielgė ir kokias pasekmes tai turėjo, suteikia mums svarbių socialinių pamokų. Tokie pokalbiai padeda geriau suvokti visuomenės normas ir lūkesčius, išvengti galimų klaidų ir kurti sąmoningesnius santykius.

Antropologai įsitikinę, kad būtent apkalbos atliko svarbų vaidmenį žmonių bendruomenių evoliucijoje. Dar priešistoriniais laikais jos padėjo stiprinti pasitikėjimą grupėje, identifikuoti taisyklių pažeidėjus ir koordinuoti bendrą elgesį.

Nauda priklauso nuo bendravimo formos

Svarbu pabrėžti, kad ne visos apkalbos yra vienodai naudingos. Konstruktyvus įvykių ir poelgių aptarimas – viena, o piktybiškas gandų skleidimas, asmens juodinimas ar tyčinis žeminimas – visai kas kita.

Kad apkalbos teiktų naudą, o ne žalą, verta laikytis kelių taisyklių. Visų pirma – vengti agresijos ir menkinančių komentarų. Kalbėkite apie veiksmus, o ne apie patį žmogų.

Pokalbio tikslas turi ne kenkti, o siekti tarpusavio supratimo.

Deja, žmonėms kartais patinka neapkęsti kitų. Vis dėlto verta ne apkalbinėti įprastąja, neigiama prasme, o kurti tvirtus neurosocialinius tiltus.

Apibendrinimas

Apkalbos – natūralus socialinių ryšių palaikymo mechanizmas, streso mažinimo priemonė ir svarbus mokymosi įrankis.

Tačiau reikia mokėti neperžengti ribos. Tinkamai naudojamos, jos tampa ne gėdingu įpročiu, o vertingu resursu, padedančiu išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir darną santykiuose.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt