Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Grūdai / Pexels
Arvydas JockusŠaltinis: ALFA
Lietuvą skandinančios smarkios liūtys užtvindė ne tik miestus, bet ir javapjūtei pribrendusius laukus. Kombainai šlapioje dirvoje pravažiuoja nebent laivų trosais traukiami galingų traktorių.
Alfa.lt primena, kad žemdirbiai šiemet laukė rekordinio ir labai kokybiško grūdų derliaus, tačiau dabar jau abejoja, kas pirks lietaus sugadintus grūdus, esą jie tiks tik pašarams, bet ne maistui.
Stichijai prilygstantis lietus
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, trečiadienį smarkiai lijo daugelyje Lietuvos rajonų, lietus tęsėsi ir naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį. Sinoptikai prognozuoja, kad šiandien lietus pamažu trauksis, bet penktadienį vėl sugrįš – naktį palis tik vietomis, o dieną lietūs išplis į didesniąją šalies teritorijos dalį.
„Orai ir klimatas Lietuvoje“ praneša, kad trečiadienį intensyviausiai lijo Varėnos, Kaišiadorių ir Trakų rajonuose, kur per 12 val. iškrito daugiau kaip 50 mm lietaus, toks kiekis kritulių jau yra įvardijamas kaip stichinis lietus. Meteorologai praneša, kad dalyje vietovių vanduo kaupiasi ant žolės, kyla vandens telkinių lygis.
Žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė feisbuke rašė, kad Lietuvą pasiekė ciklonas „Karlheinz III“, todėl kritulių turėtų iškristi dar daugiau. „Dangus dar labiau prakiurs, o kai kur ir gerokai pliaups. Tai tas pats pietinis ciklonas, vardu Karlheinz, pasidauginęs net į 4 dalis užgulė visą Skandinaviją ir Rytų Europą ir iki Juodosios jūros nusidriekė. Mus užklups broliukas Karlheinz III“, – socialinių tinklų paskyroje rašė E. Latvėnaitė.
„Ačiū, smarkiai lyja“
Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas teigė, kad derliaus nenuims, jeigu toliau taip lis. „Ačiū, smarkiai lyja“, – Alfa.lt sakė ūkininkas. Pasak R. Majausko, lietus ir sugadino derlių, ir trukdo jį nuimti.
„Derliaus kokybė jau viskas – batai. Jau bus tik pašariniai grūdai ir dar net pašarui gali netikti. Dėl to, kad lietus sugadina, tada grybas. Jau radome ankštarose sudygusio rapso. Vadinasi, irgi nieko gero“, – sakė ūkininkas.
Pasak R. Majausko, užtenka paros tokio lietaus kaip dabar, ir subrendusiems grūdams – galas. „Įsivaizduokite, visą laiką grūdas vandenyje. Jeigu grūdas vandenyje, jis išbrinksta, pradeda gemalas keistis ir kokybė suprastėja. Dar jeigu taip palis, sudygs varpose“, – prognozavo jis.
Ūkininkas seka orų prognozes, o jos nieko gero nežada – lietus ištisai turėjo pilti visą trečiadienį, naktį ir pusę ketvirtadienio dienos. „Po to ketvirtadienį trupučiuką pertrauka, debesuota, saulės nebus, vadinasi, neišdžius, ir penktadienį vėl duos. Visas įdirbis nuėjo šuniui ant uodegos“, – apgailestavo R. Majauskas.
Ūkininkas svarsto, kur reikės padėti grūdus, kuriuos galbūt pavyks išgelbėti. „Nežinau, kam mes juos parduosime. Lietuva kam juos parduos, jeigu bus vien pašariniai grūdai“, – abejoja jis.
R. Majauskas Kauno rajone augina kviečius, rapsus, miežius, cukrinius runkelius, pupas, žirnius. „Savaitgalį dvi dienos buvo, tai nukūlėme rapso dalį, o kviečius dar tik pradėsime, jeigu leis oras“, – sakė jis.
Alfa.lt primena, kad šiemet ūkininkai tikėjosi rekordinio grūdų derliaus. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas prognozavo, kad pavyks prikulti 8,2–8,5 mln. tonų javų. Tai daugiau nei rekordiniais 2020 m., nes šiemet grūdinėmis kultūromis buvo užsėta 130 tūkst. ha daugiau nei tada. Be to, derlius atrodė puikios kokybės, nors javapjūtė vėlavo dvi savaites.
Europoje šiemet taip pat laukiama gero derliaus, tikimasi grūdų prikulti apie 15 mln. tonų daugiau nei pernai.
„Buvo palankus oras bręsti – pakankamai drėgmės ir šilumos, ir išaugo tikrai neblogas derlius. Bet reikia jį nuimti. Kol jis ne aruode, tai jis ne mūsų“, – pastebėjo R. Majauskas.
Ūkininkas teigė, kad apsisaugoti nuo stichinio lietaus per javapjūtę beveik neįmanoma – tokio didelio skėčio nėra. „Prieš gamtą nepapūsi, todėl ir remia trupučiuką ūkininkus, šiek tiek kompensuoja, nes nuo gamtos mes esame priklausomi. Pasirodo, visoje Europoje lyja, visa Skandinavija, kaip ir mes, plaukia“, – sakė jis.
R. Majauskas teigė pasėlius šiemet apsidraudęs nuo stichinės krušos ir lietaus, tad tikisi kažkiek draudimo išmokų už grūdų kokybės praradimą.
„Bausmė už proto stygių“
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius mano, kad „dievai mus baudžia už proto stygių“, pradedant valdžios žmonėmis, mokslininkais ir „ūkininkais išsišokėliais“.
„Maždaug nuo vasario 15-os pradeda visi svaigti, koks puikus derlius ir kad niekada Lietuvoje taip gerai nebuvo. Kasmet tas pats. Dievas, išgirdęs šituos mūsų krykštavimus, kurie sukelia euforiją, o kai kurie ūkininkai ir orgazmą patiria laukdami krentančių pinigų, pasiunčia „sūdną dieną“.
Niekas arba beveik niekas nesiruošia tai paskutinei teismo dienai arba potvyniui. Ką dabar matau, visi laksto, ieško, kaip padidinti kombaino pravažumą, nes skęsta ir ištisai traktoriais traukia. Mes nepasiruošę esame. Pasiruošę, kai saulė žeme ridinėjasi, kai viskas gerai, viskas gražu.
Gamta taip pasitvarkė, kad viskas nusistūmė dviem, net trimis savaitėmis į tolumą. Prieš septynerius metus, žinau tiksliai, mes liepos 11 d. (nes tada gimė mano anūkas) pradėjome kulti rapsus. Šiandien mes turime liepos 30. O yra žmonių, kurie dar nė vieno kilogramo nenuėmė“, – Alfa.lt dėstė pašnekovas.
Reikia ruoštis iš anksto
Z. Aleksandravičius mano, kad yra priemonių apsisaugoti net ir nuo tokių stichinių liūčių ar bent sumažinti jos padarinius, tačiau tam reikia ruoštis iš anksto.
„Kai mes pirkome naujus kombainus, pirkome su vienais ratais. Dabar visi pradėjo ieškoti vadinamųjų dublių, kad neskęstų, nes neįvažiuoja į laukus kombainai. O jeigu įvažiuoja, turi budėti ir juos traukti didelis traktorius.
Mes rajone savo ūkininkams pripirkome iš laivų, iš Klaipėdos parsivežėme, trosų, kuriais švartuojami laivai – tokie kumščio storio. Per rajoną išmėtėme ir padėsime, jei reikės. Taigi, nepaisydami liūčių, vis tiek labai dirbsime, labai stengsimės. Turėdami laisvo laiko dar ir Dievo paprašysime, kad mūsų per daug neskriaustų. Bet labai sunku psichologiškai visa tai ištverti“, – prisipažino ūkininkas.
Vis dėlto Z. Aleksandravičius jau dabar žino, kad planuoto rekordinio derliaus nebus. „Ir bus dar viena tragedija – aš gyvenime ne kartą esu turėjęs. Dar pastovės kelias dienas lietaus ir sudygs tie javai lauke. Tas augalas yra labai gudrus. Kai jam drėgna, kai jam šilta, jis iš naujo leidžia daigą varpoje. Ir kai užauga tie žali ūsai, amen – niekam tų grūdų nereikia. Tai yra didžiausia tragedija“, – prisipažino ūkininkas.
Z. Aleksandravičiaus nuomone, tiems, kurie dar šnekėtų apie rekordinius derlius, „reikėtų liežuvį ant priekalo ištempti ir nukirsti“.
Išliks tik agrokoncernai
Kupiškio ūkininkas stebisi, kad šiuo metu tvyro apgaulinga tyla laukiant stebuklo, – „o jo tikrai nebus“, – todėl, jei valdžia neįsikiš, prasidės masinė ūkininkų griūtis.
„Aš pragyvenau gyvenimą, man šiame gyvenime jau nieko nereikia, bet matau, kad grūdus auginančių ūkininkų laukia tas pats, kas nutiko pieno gamintojams. Lenkai atvažiuoja ir išsiveža mūsų gyvulius. Šiuo požiūriu valdžios neveiklumui nėra ribų.
Aš galiu spėti, kad keli (juos ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti) stambūs agrokoncernai, kurie valdys šimtus tūkstančių hektarų, išgyvens, nes jų veikla yra įvairialypė – kai kurie koncernai valdo 20 veiklos rūšių, susijusių su žemės ūkiu. Eiliniai ūkininkai neturi šansų. Tai nėra pesimistinis, bet realus scenarijus“, – svarstė Z. Aleksandravičius.
Ūkininkas piktinosi ir naujais absurdiškais Europos Sąjungos reikalavimais. „Projekte numatyta, kad sulaukę pensinio amžiaus ūkininkai negaus jokių europinių išmokų. Ar gali sveiko proto žmonės priimti tokius sprendimus? Kodėl žmogus turi būti baudžiamas? Kitą kartą gal paramos neduos blondinams, paskui – brunetams ar turintiems antsvorio? Kai pliaupia lietus, tokie orai, visokių minčių kyla“, – prisipažino ūkininkas.