Nesutaria, ar infliacija jau artėja prie piko: kainų augimą lemia ne aukštas vartojimas, o brangstančios sąnaudos verslui

Lietuva

Gedimino Savickio nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA

245249

Statistikos departamentui paskelbus, kad metinė infliacija rugpjūčio mėnesį toliau augo ir sudarė net 22,4 proc., ekonomistai nesutaria, ar naujausi rodikliai leidžia tikėtis, jog kainų augimo tempas jau yra arti savo piko. Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad infliacijos augimas jau artimiausiu metu turėtų slopti.

„Stebint infliacijos pokyčius kiekvieną mėnesį, infliacijos augimo tempas jau yra labai reikšmingai išsikvėpęs. Ir tai leidžia tikėtis, kad tas pikas jau visai čia pat ir gal jau net pasiektas. Visgi matome, kad keičiasi vartotojų elgsena, infliacija jau užsmaugė vartojimo augimą. Tai yra pakankamai rimtas signalas iš paklausos pusės, kad kainos pasiekusios kritinį lygį“, – Eltai kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Vis tik, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad kainų augimo tempo sulėtėjimo tikėtis dar per anksti, kadangi esminis veiksnys, lemiantis tokią aukštą infliaciją, yra ne aukštas vartojimo lygis, o būtent išaugusios sąnaudos verslui.

„Infliacijos rezultatas, kurį mes matome dabar Lietuvoje, jis atspindi tai, kad energetikos kainų augimas vis labiau transformuojasi į įvairių prekių ir paslaugų kainų augimą. Sakyčiau, tai ir yra esminė priežastis, kodėl mes Lietuvoje dar nematome infliacijos piko. Priežastis yra tai, kad valdžia nuo kainų augimo labai gerai apsaugo vartotojus, bet verslas yra praktiškai neapsaugotas“, – tikino jis.

A. Izgorodinas: infliacijos piką pamatysime anksčiau, jeigu verslui bus pasiūlytos pagalbos priemonės

Kaip pažymi ekonomistas, slopstančios paklausos tendencijos iliustruoja, kad dabartinis kainų augimas susijęs būtent su verslo sąnaudų brangimu. Jo teigimu, mažmeninės ir degalų prekybos apimtys, elektronikos prekių pardavimai jau yra sumažėję, tačiau kainų augimas, nepaisant mažėjančių pardavimų apimčių, ir toliau išsilaiko aukštas būtent dėl sąnaudų.

„Kylant energetikos kainoms rinkose ir įmonių sąnaudoms, verslas automatiškai sąnaudas perkelia į vartotojų pusę. Dėl to visose pagrindinėse infliacijos kategorijose mes matome labai spartų tolesnį augimą“, – aiškino A. Izgorodinas.

Kadangi būtent išaugę gamybos kaštai yra esminė dabartinės infliacijos priežastis, ekonomistas įsitikinęs, kad tai, kada bus pasiektas jos pikas, pirmiausiai priklausys nuo valdžios sprendimų, kurie leistų įmonėms sumažinti energetikos sąnaudas.

„Todėl aš kol kas nedrįsčiau teigti, kad mes jau pasiekėme piką, kadangi labai didele dalimi infliacijos pikas Lietuvoje priklausys nuo valdžios pastangų, antiinfliacinių priemonių ir ypatingai tų antiinfliacinių priemonių, kurios yra nukreiptos konkrečiai į įmones. Jeigu matysime daugiau antiinfliacinių priemonių verslui, apie ką bent jau kalba Seimo nariai, tai galbūt tada link metų pabaigos infliacija po truputį pradės stabilizuotis ir pasieks piką“, – tikino A. Izgorodinas.

I. Genytė-Pikčienė: visos kitos žaliavos jau yra gerokai atpigusios

Nors I. Genytė-Pikčienė sutinka, kad Vyriausybė turėtų verslui pasiūlyti energetikos sąnaudų mažinimui skirtas pagalbos priemones, tai, anot jos, reikėtų daryti ne dėl siekio prislopinti infliaciją, o apskritai užtikrinti, kad įmonės sugebėtų atlaikyti šį laikotarpį nebankrutavusios.

Nors ekonomistė sutinka, kad įmonių kaštų išaugimas turi didžiausią įtaką itin aukštai infliacijai, lūkestis, kad kainų augimas jau ima prarasti pagreitį, jos vertinimu, yra pagrįstas.

„Atmetus energetiką, visgi matome, kad kitos žaliavos jau yra gerokai atpigusios. Tame tarpe ir maisto žaliavų kainos. Taigi, tų veiksnių, kurie palaikytų pakankamai reikšmingą infliacijos prieaugį, jų mažėja“, – tikino ji.

Tačiau kartu ekonomistė priduria, kad neapibrėžtumas išlieka itin didelis, todėl ir infliacijos augimo tendencijos dar gali pasikeisti.

„Gali būti, kad jeigu bus labai šalta žiema, jeigu atsiras kokių nors techninių problemų energetikos tiekime, pralaidumo problemų. Tai jau yra ne makroekonomika, o sunkiai prognozuojami faktoriai, kurie irgi gali iššaukti kainų šuolius energetikos rinkoje“, – svarstė I. Genytė-Pikčienė.

ELTA primena, kad Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, jog šių metų rugpjūčio metinė (2022 m. rugpjūtį, palyginti su 2021 m. rugpjūčiu) infliacija sudarė 22,4 proc.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 26,5 proc., paslaugų – 12,5 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 32 proc., rinkos –20,8 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt