Nesitraukiantys šilti ir sausi orai didino elektros kainą

Vilnius

stocksnap.io nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

45471

Elektros kainos Baltijos šalyse jau trečią savaitę nuosekliai artėja 55 eurų už megavatvalandę ribos link. Kainoms didžiausią įtaką daro nesitraukiantys šilti ir sausi orai bei aprimęs vėjas.

Kaip informuojama „Elektrum Lietuva” paruoštame elektros rinkos barometre, antrą liepos savaitę Lietuvoje ir Latvijoje kainos ūgtelėjo 3,9 proc. ir siekė 54,09 euro už megavatvalandę (MWh). Tuo metu Estijoje kaina antrą savaitę iš eilės augo kiek sparčiau - 4,7 proc. - iki 53,72 euro už MWh.

„Elektrum Lietuva” ekspertų vertinimu, kainoms įtaką daro ir tai, kad praeitą savaitę reikšmingai sumenko ir elektros energijos gamybos apimtys vėjo elektrinėse.

Tuo metu vartojimas liepos 9-15 dienomis Baltijos šalyse išaugo nežymiai - 1,4 proc. ir siekė 472,9 gigavatvalandės (GWh).

„Lietuvoje šis rodiklis stiebėsi daugiausiai - 5 proc. iki 216,6 GWh, Latvijoje - 1,4 proc. iki 126,3 GWh. Tik Estijoje paklausa sumenko 4 proc. iki 130 GWh”, - nurodoma barometre.

Per savaitę visos trys šalys bendrai pasigamino 60 proc. reikalingos energijos. Latvijoje pagaminta 67 proc., Lietuvoje - 16 proc. visos šaliai reikalingos elektros. Estijoje gamyba suvartojimą pranoko 28 proc.

Tuo metu elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ pranešime teigia, kad bendrai Baltijos šalyse vėjo elektrinių ir hidroelektrinių pagaminamos elektros energijos dalis bendroje gamyboje sumažėjo iki 11 proc., o šiluminių elektrinių pagaminama elektros energija ir toliau sudarė didžiąją dalį visos pagaminamos elektros energijos regione - 89 proc.

Anot „Litgrid“ pranešimo, antrą liepos savaitę elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos - Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 13 proc., Baltarusijos - Lietuvos - 50 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 42 proc.

„NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 61 proc., o Švedijos kryptimi 7 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 10 proc., o Lietuvos kryptimi - 77 proc.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt