Nešam tik savo gyvenimo kryžių

Šiauliai

Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt

69712

Nebijau būti nepopuliarus, išsakau tik savo nuomonę, kurios niekam neperšu. Mūsų šalis tarsi demokratinė ir viešai nuomonei valdžia piliečius skatina. Paprastiems mirtingiesiems, koks ir aš esu, turėtų būti pakanti, bet toli gražu. Užtenka savo pamąstymais ar kritika neįtikti valdančiai daugumai ar atskiriems save neklystančiais laikantiems politikams ir būsi apkaltintas patriotizmo stoka, nekompetencija ir t.t. Mano karta, dabartiniai septyniasdešimtmečiai ir metai kiti į abi puses, gimėme ir užaugome sovietmečiu, bet patyrėme ir kitokį jausmą – trisdešimt metų gyvename Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.

…Pokario partizanų, miško brolių kova prieš okupantus buvo nelygi, o ir negalėjo visa tauta išeiti į mišką. Prieš gausų okupantą pogrindyje prasidėjo ir beginklis nepaklusnumas, atsirado pogrindinė spauda. Karinio pasipriešinimo metu netrūko ir tragiškų likimų. Girdėjau pasakojimų, kad partizanai už tarnavimą okupantams mirtimi bausdavo ir tautiečius. Priežasčių kildavo įvairiausių – tai į kolchozą įstojo, tai mokykloje vaikus moko komjaunuolė, tai sutiko tarnauti okupantų kariuomenėje. Nekalbu apie stribus ir jų pakalikus, kurių žmonės nekentė. O paprasti kaimiečiai, išvarginti karo ir pokario negandų, bandė lipdyti gyvenimą, varu stojo į kolchozus, dirbo kitokius priverstinius darbus. Už taikytas bausmes partizanai neturėjo vieningo kaimo gyventojų palaikymo.

Iš atminties neišblėsęs mano senelio, jau mirusio, pasakojimas. Jis pasistatė namą ir su šeima gyveno didelio Kuprės miško (Kelmės rajonas) pamiškėjė, greta plento Karaliaučius – Ryga. Turėjo valdišką eigulio darbą, bet buvo ir žinomas drabužių siuvėjas. Vokiečių okupacijos metais į siuvėjo namus, kuriuose augo du sūnūs ir keturios dukros, apsilankydavo raudonieji partizanai – reikalaudavo ne tik maisto, bet ir pasiūti naujų skrandų, palopyti senas. Atsisakyti nemėgink – nedviprasmiškai pakilnodavo automatus. Sugrįžus rusams, į pamiškės namų langus naktimis pabelsdavo miško broliai – juos ir pamaitindavo, ir apsiūdavo. Kai kuriuos miško vyrus iš aplinkinių kaimų senelis pažinojo. O dienomis arklių traukiamais ratais, kai kada ir mašina į kiemą įdundėdavo tie patys raudonieji partizanai, tapę liaudies gynėjais ir milicininkais. Apklausinėję ar nesilanko banditai, nekviesti sėsdavo prie stalo ir reikalavo lašinių, kumpio, samagono. Beje, pagalba seneliams pravertė – prasidėjus trėmimams į Sibirą, senelis buvo užtartas raudonųjų partizanų vado ir liko neišvežtas…

Daugiau Saulius Gajauskas trečiadienio, sausio 30 d., „Vienybėje“.

Akmenės vienybė logo

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt