Neprognozuojamos liūtys, vėtros ir kruša: klimato kaitos keliamos audros lietuvių turtą naikins tik dažniau

Lietuva

Pro Vilnių praūžė audra / Josvydas Elinskas/ELTA

EtapliusŠaltinis: BNS.LT

Lietuvoje vis dažniau tenka susidurti su ekstremaliais orų reiškiniais – smarkiomis liūtimis, škvalais ar krušomis. Jos ne tik trikdo kasdienį gyvenimą, bet ir sukelia didelę žalą gyventojų turtui. Nors apie klimato kaitą kalbama vis garsiau, mokslininkai pabrėžia: vieno įvykio nepakanka – išvadas reikia daryti per ilgesnį laikotarpį.

„Tokių vasaros audrų, kurios kyla per didelius karščius ar staigiai keičiantis orui – kai po tvankios dienos netikėtai ateina šaltas oras – pastaruoju metu pasitaiko dažniau. Vis dėlto sakyti, kad Lietuvoje audros ar stiprūs vėjai žymiai suintensyvėjo, dar būtų per anksti. Kol kas aiškių, patikimų skaičių, rodančių tokią tendenciją, neturime“, – teigia Vilniaus universiteto klimatologas prof. dr. Egidijus Rimkus.

Savo ruožtu draudimo bendrovė BTA atstovai fiksuoja augančias žalų apimtis ir vis dažnesnes situacijas, kai stichija gyventojus užklumpa nepasiruošusius.

„Anksčiau audros dažniausiai pasitaikydavo vasaros pabaigoje, tačiau dabar pastebime, kad vėtros, liūtys, krušos – gali užklupti bet kada. Pastaraisiais metais fiksuojame ir vėlyvo rudens škvalus, ir žiemą iškritusį šlapią sniegą, kuris kelia grėsmę stogams“, – sako BTA Draudimo žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova.

Sniegą žiemą keis lietus

Prof. E. Rimkus pabrėžia, kad jau dabar liudijame klimato kaitos įtaką Baltijos jūros regiono valstybėms. Anot jo, turėsime priprasti, kad žiemą daugiau matysime telkšančias balas, o ne sniego pusnis.

„Vienas ryškiausių klimato kaitos požymių Lietuvoje – besikeičiantys sezonai. Žiemos šiltės, oro temperatūra vis dažniau bus teigiama, o sniegą keis lietus. Vasaros greičiausiai bus vis sausesnės ir karštesnės. Tokių orų kontrastų pasekmės, savaime suprantama, jaučiamos ir gyvenamojoje aplinkoje“, – sako prof. E. Rimkus.

Savo ruožtu K. E. Karpova pabrėžia, kad nuosavų namų ir sodybų savininkai dažnesnes ir ekstremalesnes audras jau galėjo pajusti. Ji prisimena ir prieš dvejus metus Lietuvą užklupusią krušą.

„2023 m. rugpjūčio pradžioje Lietuvoje liudijome vieną stipriausių pastarųjų metų audrų su kruša, sukėlusią didžiulius nuostolius tiek žemės ūkiui, tiek gyventojų turtui. Vos per kelias minutes iškritę stambūs ledukai „nupjovė“ pasėlius, apgadino pastatus, automobilius ir saulės elektrines. Vien mūsų bendrovė gyventojams išmokėjo 1,5 mln. eurų išmokų nuostoliams padengti“, – tikina draudimo ekspertė.

Žala gyventojų turtui siekia ir dešimtis tūkstančių eurų

K. E. Karpova dalinasi, kad draudimo bendrovės po audrų gyventojams išmoka ne vieną tūkstantį eurų siekiančias išmokas už gamtos stichijų padarytą žalą.

„Vidutinė žala gali siekti 1–2 tūkstančius eurų, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių – ypač kai pažeidžiamos konstrukcijos ar įranga“, – pažymi draudimo bendrovės atstovė.

Anot jos, dažniausiai nukenčia ūkininkai, individualių namų bei automobilių savininkai.

„Pastebime, kad privačių namų savininkai, ypač gyvenantys miškingose ar atvirose vietovėse, audrų metu nukenčia dažniau nei kiti. Taip pat ir ūkininkai, kurių pasėliai, gyvulininkystės pastatai dažnai nėra atsparūs stichijoms“, – tikina K. E. Karpova.

Prieš sinoptikų prognozuojamas audras gyventojams ekspertė rekomenduoja uždaryti langus, patikrinti durų sandarumą, nestatyti automobilių po senais ar pažeistais medžiais. Visi lengvi daiktai – batutai, sodo baldai, šiukšlių dėžės, skėčiai – turėtų būti pritvirtinti arba sunešti į vidų. Net ir kruopščiai pasiruošus, audros gali pridaryti nuostolių – todėl ekspertė ragina iš anksto pasirūpinti ir tinkamu turto draudimu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt