Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Redakcijos archyvo nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Mokyklose dirbantys nepedagoginiai darbuotojai dviejų Kretingos rajonų mokyklų vadovus padavė į teismą dėl, jų nuomone, nepagrįstai mažos pastoviosios atlyginimo dalies.
Kaip sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo ekonomikos departamento Švietimo ekonomikos skyriaus vedėja Kristina Markelienė, nepedagoginiams darbuotojams už darbą mažiau mokama ne tik Kretingos savivaldybėje.
„Ši problema atsiranda dėl to, kad ne visose savivaldybėse gerai sutvarkytas mokyklų tinklas, yra per mažas mokinių skaičius klasėse, o savivaldybės neprisideda savo lėšomis“, - sakė K. Markelienė.
Kaip pabrėžė ŠMM atstovė, ministerija neigiamai vertina situaciją, kai vieniems darbuotojams darbo užmokestis didinamas kitų darbuotojų sąskaita.
Klaipėdos rajono Darbėnų gimnazijos profsąjungos pirmininkė Dalia Puškorienė Eltai sakė, kad būtent tokia padėtis Kretingos rajone.
Dėl galimai neteisingai skaičiuotų atlyginimų nepedagoginiai darbuotojai į teismą padavė Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos direktorių ir Darbėnų gimnazijos direktorių.
„Trečiosios mokyklos - Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos nepedagoginiai darbuotojai su direktore susitarė, tad atsiėmė iš teismo dokumentus“, - sakė profsąjungos vadovė.
Teisme savo teises bandantiems ginti mokyklų darbuotojams talkina profesinė sąjunga, teisme trečiąja šalimi dalyvauja Kretingos rajono savivaldybė.
Pasak D. Puškorienės, bibliotekininkai, mokytojų padėjėjai ir kompiuterių sistemų inžinieriai, kaip ir mokytojai, atlyginimą gauna iš mokinio krepšelio lėšų. Tačiau, skirtingai nei pedagoginiams darbuotojams, pagrindinė jų atlyginimo dalis skaičiuojama nuo minimumo, todėl jie uždirba daug mažiau.
„Metus laiko profsąjunga bandė derėtis su mokyklų vadovais ir rajono savivaldybe, bet taip ir nepavyko pasiekti, kad nepedagoginiai darbuotojai, mokyklų vadovai ir savivaldybės atstovai susėstų už bendro stalo ir taikiai išspręstų šią problemą“, - sakė profsąjungos vadovė.
Pasak D. Puškorienės, direktoriai kartojo, kad neturi lėšų, savivaldybė - kad direktorių reikalas, kaip paskirstyti lėšas.
Su situacija Kretingos rajone susipažinę ŠMM specialistai aiškino, kad mokinio krepšelio lėšų atlyginimams pristigo dėl to, kad Kretingos rajone nesutvarkytas mokyklų tinklas ir yra klasių, kuriose per mažai mokinių.
„Tikriausiai dėl to savivaldybės politikai ir nesėdo prie derybų stalo. Jie patys daug ko nepadarę ir žmonės dėl to turi kentėti. Ne visi mokytojai solidariai, bet kažkodėl išskirti nepedagoginiai darbuotojai - bibliotekininkai, informacinių sistemų inžinieriai, mokytojų padėjėjai, kurių atlyginimai nesiekia 400 eurų, nors, kaip ir mokytojai, jie gauna atlyginimą iš mokinio krepšelio lėšų“, - pabrėžė D. Puškorienė.
Kai profsąjungos pradėjo viešinti problemą, D. Puškorienės žodžiais, metų gale savivaldybė surado „paklydusius“ 160 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų. Tačiau pinigai buvo išsidalinti premijoms, o ne darbuotojams, kurie uždirbo mažiausiai.
Pinigų stygių profsąjungoms nuolat primenanti Kretingos savivaldybės administracija, D. Puškorienės žiniomis, per ketvirtąjį ketvirtį 14-ai savivaldybės tarnautojų išmokėjo 7155 eurus vienkartinių piniginių išmokų.
„Nuskriaustų žmonių atžvilgiu tai vertinu labai neigiamai. Viskas gerai, jei lėšų pakaktų visiems, bet jei trūksta, išskirti 49 nepedagoginius darbuotojus, iš kurių 14 mokyklų vadovus padavė į teismą, yra neteisinga“, - sakė ji.
Pasak profsąjungos atstovės, reaguodamas į informaciją apie priedų, priemokų, premijų išmokėjimą, rajono meras Juozas Mažeika pažadą ieškoti būdų situacijai sušvelninti pamiršo ir profesinėms sąjungoms pasiūlė derėtis tiesiogiai su švietimo įstaigų vadovais.
„Šie derėtis nenorėjo ar negalėjo - nusprendė išmokėti priedus, premijas, priemokas, o už likusius pinigus pirko priemonių, nes juk valgyti specialistams, gaunantiems varganą užmokestį, nebūtina, gal ir nesveika“, - ironizavo profsąjungos atstovė.
Pasak profsąjungų, nepadoru skaičiuoti svetimus pinigus, tačiau, kai išmokama vidutiniškai per 500 eurų priemoka asmeniui, kai tuo metu kai kurie specialistai, dirbantys ugdymo įstaigoje per mėnesį negauna tokios pinigų sumos, darosi ir graudu, ir nejauku.
Kaip Eltai pabrėžė D. Puškorienė, rajonas pripažino savo kaltę ir nuo rugsėjo iki gruodžio 31 dienos nepedagoginiams darbuotojams mokėjo kaip priklauso.
„Dabar jie teisiasi už laikotarpį nuo vasario iki rugsėjo - nepedagoginiai darbuotojai siekia susigrąžinti jiems nesumokėtą algos dalį“, - paaiškino ji.
Pasak profsąjungų atstovės, į teismą mokyklų vadovus padavusiems mokytojams sausį vėl pagrindinė atlyginimo dalis pradėta skaičiuoti nuo minimumo. „Argumentas - atsiimkite dokumentus iš teismo, tada mokėsime daugiau, neatsiimsit - nemokėsime“, - sakė D. Puškorienė.
Vienas kompiuterių sistemų inžinierius iš Daujoto mokyklos dėl tokio spaudimo nutarė nebesibylinėti, bet, D. Puškorienės žiniomis, vis tiek jam algos neskaičiuoja nuo aukštesnio vidurkio, nes ir kitiems ne pedagogams neskaičiuoja, tad vieno darbuotojo nėra kaip išskirti.
Kaip pabrėžė D. Puškorienė, Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos Piliakalnio pagrindinio ugdymo skyriuje yra dešimt 5-8 klasių mokinių, vaikai mokosi jungtinėse klasėse. Kretingos rajono Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro Kalniškių pradinio ugdymo skyrius turi 7-8 mokinius. „Kadangi mažas mokinių skaičius, darbuotojams sakoma: jūs esate minuse. Bet palaukit - ne darbuotojai tą minusą sukuria, o savivaldybė, nesutvarkiusi mokyklų tinklo, o kai atsiranda mokinio krepšelio lėšų, pridedanti prie algų ne mažiausiai uždirbantiems, o išmokėdama premijas“, - pakartojo D. Puškorienė.
Pasak Kretingos rajono mero J. Mažeikos, nei jis, nei savivaldybės administracijos direktorius, nei kažkas kitas negali nuspręsti, kokios kvalifikacijos yra Marytė, Petras ar Onutė - tik darbdavio kompetencija nustatyti, kokį koeficientą nustatyti atlyginimą nepedagoginiams darbuotojams pagal jų kvalifikaciją, krūvį ir kt.
„Man šita situacija nėra maloni. Kaip sakiau rajono taryboje, koją kiša, kad nesame susitvarkę mokyklų tinklo. Kai kur išleidžiame per daug lėšų, išlaikydami mažas mokyklėles, nors dabartinis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, kai lankėsi pas mus, patarė neskubėti uždaryti mažų kaimo mokyklėlių, nes yra tikslas jas išlaikyti“, - Eltai sakė meras.
Kaip pabrėžė J. Mažeika, dabartinis mokinio krepšelio finansavimas nepalankus mažesnėms mokykloms, kurios neišsilaiko iš gaunamų lėšų, ir tai - problema visos Lietuvos kaimiškesnėms savivaldybėms.
„Jeigu didžioji dalis švietimo įstaigų gyvena į minusą, vadinasi, kažkas netvarkoje su finansavimo metodika, turint omenyje, kad pačioje Kretingoje mokyklos - nemažos. Ir vis viena yra kelių tūkstančių eurų minuse. Manau, tai lemia ydinga finansavimo tvarka, kuri turėtų keistis“, - sakė meras.
Kodėl būtent nepedagoginiai darbuotojai dėl to kenčia? Pasak J. Mažeikos, iki 2017 m. vasario jie, kaip ir visi mokykloje dirbantys aplinkos darbuotojai, atlyginimus gaudavo iš savivaldybių biudžetų.
„Ir staiga ministras juos priskyrė specialistams, kurie gauna atlyginimus iš „mokinio krepšelio“, bet jo paties nepadidino. Mano galva, reikėjo paprastai aritmetiškai suskaičiuoti, kiek savivaldybėse yra nepedagoginių darbuotojų ir atitinkamai tiek lėšų pridėti jų atlyginimams mokinio krepšelio dotacijoje. Taip neatsitiko, todėl sprendimas dar labiau pablogino finansinę mokyklų padėtį“, - apibendrino Kretingos meras.
Savivaldybė galėjo greitai išspręsti darbuotojų, kurie padavė mokyklų vadovus į teismą, problemą. Kaip sakė meras, geresnių sąlygų profsąjunga reikalavo tik savo nariams.
„Bet aš, kalbėdamas su profsąjungų atstovais, pasakiau, kad tai neteisinga - jei ieškome galimybių pakelti koeficientą iki vidurkio, turėtume tai padaryti visiems nepedagoginiams darbuotojams, nesvarbu, ar jie profsąjungos, ar ne profsąjungos nariai“, - pabrėžė meras.
Pasak J. Mažeikos, savivaldybės administracija įpareigota skaičiuoti ir perskirstyti 7 proc. mokinio krepšelio rezervą, bet ar visiems ne pedagoginiams darbuotojams koeficientas bus pakeltas iki vidurkio, meras negalėjo pasakyti.
svietimo-ir-mokslo-ministerija.jpg
Švietimo ir mokslo ministerijos komentaras
ŠMM Švietimo ekonomikos departamento Švietimo ekonomikos skyriaus vedėjos Kristinos Markelienės ELTA klausė, kokia savivaldybių atsakomybė iš mokinio krepšelio lėšų mokant atlyginimus mokykloje dirbantiems kitiems specialistams - bibliotekininkams, IT žmonėmis ir kitiems darbuotojams?
- Jeigu mokyklai trūksta lėšų ugdymo procesui, lėšų gali skirti savivaldybė iš savo perskirstomos mokinio krepšelio dalies. Vadovaujantis Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika, ugdymo procesui organizuoti ir valdyti negali būti skiriama daugiau kaip 10 procentų (kaime - 13 proc.) nuo ugdymo planui skirtų lėšų.
Įstaigos vadovas yra įpareigotas mokinio krepšelio lėšas paskirstyti vadovaujantis šios metodikos nuostatomis. O savivaldybė - savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - atsakinga už mokyklų veiklą savo teritorijoje.
Savivaldybės iš valstybės (ŠMM) kasmet, atsižvelgiant į mokinių konkrečioje savivaldybėje skaičių, gauna tikslinių lėšų sumą - vadinamąjį mokinio krepšelį (MK).
Konkreti savivaldybė, atsižvelgdama į savo specifiką, paskirsto lėšas pagal MK metodiką numatytoms reikmėms. Iš MK skiriamos lėšos ir mokytojų, mokyklos vadovų, nepedagoginių darbuotojų (bibliotekininkų, IT inžinierių ir kt.) atlyginimams.
Pagal kokius koeficientus skaičiuojami nepedagoginių mokyklos darbuotojų atlyginimai, nustato mokyklų vadovai, atsižvelgdami į skirtą darbo užmokesčio fondą ir suderinę su darbuotojų atstovais.
- Ką ministerija gali atvejais, kai daliai specialistų, kurie atlyginimą gauna iš mokinio krepšelio lėšų, dalis atlyginimo skaičiuojama nuo minimumo, argumentuojant tuo, kad trūksta pinigų, nors kita dalis darbuotojų išsimoka priedus.
- Šią situaciją galėtų padėti spręsti Vyriausybės atstovas.
Mokytojams atlyginimas nustatomas pagal pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kitiems specialistams atlyginimas nustatomas nurodytų minimalių-maksimalių koeficientų ribose.
Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, atsižvelgdamas į darbuotojo profesinio darbo patirtį, pareigybės lygį bei turimą darbo užmokesčio fondą, nustato įstaigos vadovas - tai yra, mokyklos direktorius.
- Kaip ŠMM pakomentuotų situaciją ir teiginį, kad tokiais sprendimais didinama darbuotojų atskirtis?
- Ministerija neigiamai vertina situaciją, kai vieniems darbuotojams darbo užmokestis didinamas kitų darbuotojų sąskaita. Juolab kad švietimo ir mokslo ministro 2017 vasario 8 dienos įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, skirtų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti, 2017 m. paskirstymo pagal savivaldybes patvirtinimo“ skirtos lėšos pedagoginiams darbuotojams, gaunantiems darbo užmokestį iš mokinio krepšelio, pareiginės algos pastoviosios dalies minimaliems koeficientams padidinti.
Kaip konkrečiai padidinti koeficientus ar pagerinti kitas darbo apmokėjimo sąlygas, sprendžia įstaigos vadovas, suderinęs su darbuotojų atstovais.
ELTA