PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Birželio 27 d. 12:50

Nepavyko ir antrąkart: opozicija atsisako balsuoti dėl kriterijų mokyklų tinklo kūrimui

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Irtautė GutauskaitėŠaltinis: Etaplius.LT


271357

Seime antradienį antrą kartą nepriimtas sprendimas dėl Švietimo įstatymo pataisų, kuriomis norima nustatyti kriterijus mokyklų tinklo kūrimui. Šį kartą balsavo 68 parlamentarai, todėl ir vėl neužteko balsų sprendimo priėmimui.

Pirmojo balsavimo dėl pataisų metu užsiregistravo ir už įstatymo projektą balsavo 66 parlamentarai. Opozicijos nariai, nors ir yra Seimo salėje, neregistruoja savo balsų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, komentuodama susidariusią situaciją, pabrėžia, kad opozicija, neturėdama geresnių pasiūlymų, naudojasi proga, kad keletas valdančiųjų antradienį yra išvykę į komandiruotes.

Jos teigimu, parlamente įstrigusios Švietimo įstatymo pataisos dėl kriterijų mokyklų tinklo kūrimui bus priimtos – jei ne šios, tai Seimo rudens sesijos metu. I. Šimonytės nuomone, parengtos pataisos yra kompromisinės ir galėtų būti priimtos.

„Nepriimtas įstatymas yra ne dėl to, kad kažkas turėtų geresnių pasiūlymų, o tiesiog dėl to, kad skaičiuojama, kiek yra salėje žmonių, ir situatyviai bandoma šiek tiek sužaisti“, – antradienį žurnalistams teigė premjerė.

„Nes geresnius pasiūlymus – tiek, kiek jų buvo, – komitetas apsvarstė, ir dabar, mano supratimu, yra paruoštas kompromisas, kuris galėtų būti priimtas. Bet opozicija nori pasinaudoti ta proga, kad pora kolegų šiandien yra komandiruotėse. Gaila dėl to, bet jeigu nepavyks priimti šią sesiją, tai rugsėjo mėnesį bus priimta“, – akcentavo I. Šimonytė.

Pagrindinis įstatymo pakeitimo projekto tikslas, anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko, yra poįstatyminio akto kriterijus dėl mokyklų ugdymo programų vykdymo ir jų finansavimo perkelti į Švietimo įstatymą.

Tiek Seimo plenariniuose posėdžiuose, tiek Švietimo ir mokslo komitete šis įstatymo projektas yra sukėlęs ne vieną aršią diskusiją. Opozicija nesutinka su daugeliu mokykloms norimų taikyti kriterijų, pabrėždama, kad juos priėmus, regionuose išnyks klasėse minimalaus skaičiaus mokinių nesurenkančios mokyklos.

ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog savivaldybių mokyklų tinklo reformos kriterijai, kuriuos pagal įstatymą nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai.

KT išvadoje teigiama, kad Seimas negali pavesti Ministrų kabinetui poįstatyminiais aktais nustatyti atitinkamas taisykles, susijusias su ugdymo įstaigų veikla ir pokyčiais. Be to, akcentuojama, kad įstatymuose įforminti bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai.

Pasak KT, įstatymai numato savivaldybėms teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti mokymo bei auklėjimo įstaigas, tačiau ši savivaldos teisė nėra neribota.

KT nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas tik 2024 m. sausio 2 d. Toks sprendimas priimtas, siekiant suteikti institucijoms galimybę ištaisyti įstatymo spragas.