Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Vėliava. Unsplash.com nuotr.
Lina LinkevičiūtėŠaltinis: ELTA
Praėjusią savaitę Pekinas paskelbė teisines gaires dėl bausmių Taivano nepriklausomybės šalininkams, įskaitant mirties bausmę „ypač rimtais“ atvejais. Reaguodama į tokį žingsnį, Taivano vyriausybė ketvirtadienį paragino visuomenę vengti nebūtinųjų kelionių į žemyninę Kiniją ir Honkongą bei pakėlė perspėjimo dėl kelionių į Kiniją lygį iki „oranžinio“ – antro aukščiausio.
Tačiau už Taivano reikalus atsakingos Kinijos agentūros atstovė Zhu Fenglian vėlai penktadienį pareiškime nurodė, kad naujosios gairės esą yra nukreiptos tik prieš „labai mažą „Taivano nepriklausomybės“ rėmėjų, vykdančių piktavališkus veiksmus ir išsakančių tokius pareiškimus, skaičių“.
„Didžiajai daugumai Taivano tėvynainių, dalyvaujančių vykdant mainus ir bendradarbiavimą tarp abiejų sąsiaurio pusių, nė kiek nereikia nerimauti, kai jie atvyksta į žemyninę Kiniją ar iš jos išvyksta“, – patikino ji.
„Jie gali atvykti geros nuotaikos ir išvykti visiškai patenkinti savo viešnage“, – pridūrė atstovė.
Žemyninė Kinija ir Taivanas atsiskyrė vienas nuo kito po Kinijos pilietinio karo, kuris baigėsi 1949 m. Nuo tada Kinija laiko demokratiškai valdomą Taivaną savo teritorijos dalimi. Ji teigia norinti „taikaus susivienijimo“, tačiau neatsisako galimybės panaudoti jėgą, jog į savo rankas perimtų šios salos kontrolę.
Pekinas nuo 2016 m. nekomunikuoja su Taivanu aukščiausiu lygiu, kai salos lydere tapo Demokratinės pažangos partijos (DPP) atstovė Tsai Ing-wen. Kinija yra pavadinusi jos įpėdinį, dabartinį prezidentą Lai Ching-te „pavojingu separatistu“.
„DPP pareigūnai išgalvojo pateisinimus, kad apgautų salos žmones“ ir „pakurstytų konfrontaciją bei priešinimąsi“, savo pareiškime tvirtino Zhu Fenglian.
Daug taivaniečių keliauja į žemyninę Kiniją dirbti, mokytis ar užsiimti verslu.