Nematerialaus kultūros paveldo sąraše – margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse

Alytus

Alytaus miesto savivaldybės nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Alytaus miesto savivaldybė

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė ir margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse. Margučių marginimas vašku tiek visoje Dzūkijoje, tiek Alytaus krašte yra gyva tradicija, tačiau jos natūralus praktikavimas šeimose pamažu nyksta. Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomas margučių rinkinys didžiąja dalimi yra sudarytas iš dzūkiškų rašytinių margučių – spalvingiausių iš visų lietuviškų pavyzdžių. Tai rodo, jog šio regiono žmonėms tradicija buvo itin svarbi, o margučiai pasižymi technologijų, spalvų ir raštų įvairove.

Alytaus mieste ir jo apylinkėse atliktos apklausos rodo, jog krašto gyventojai atpažįsta ir vertina tradicinius rašytinius margučius, šiomis dienomis vis dar gyva tradicija prieš Velykas šventiniam stalui paruošti daugiausia raudonos ir juodos spalvos kiaušinių, išrašytų paukščio pėdutės, rūtos, saulės, taško, lašo formų ornamentais.

Marginimo vašku tradicijas puoselėja kelios šeimos

Kiaušinių marginimo vašku tradicija Alytaus apylinkėse ryškiausiai puoselėjama keleto šeimų.

Alytiškės, Nemunaityje gyvenančios Linos Daukševičienės (Bernatavičiūtės), Varnakampio (Lazdijų r.) gyventojos Anelės Draždžiulienės (Rudinskaitės) (gim. 1916, mirusi) marginimo tradicija, perduota dukrai Irenai Rinkevičienei (Draždžiulytei), pasiekė anūkę Sonatą Mickevičienę (Rinkevičiūtę) (Alytus) ir proanūkį Luką Mickevičių (Alytus).

Alytuje gyvenančios sertifikuotos tautinio paveldo meistrės Audronės Lampickienės (Dikšaitės) šeima yra keturių kartų margučių margintojų dinastija, siekianti tradiciją perduoti ir penktajai kartai. Alytiškė Eglė Teresevičienė (Balynaitė) – ketvirtoji margintojų karta, šią tradiciją paveldėjusi iš gretimame Alytaus miestui Margaravos kaime gyvenusios savo močiutės iš tėvo pusės, išmokiusi ir dukrą. Onos Sadauskienės (Venslavičiūtės), gyvenančios Siponių kaime, iš mamos sesers Monikos Kedelytės (g.1924) perimta tradicija perduota vaikams, anūkams ir dukterėčiai Renatai Žiūkienei (Bunevičiūtei), dirbančiai Alytuje, Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filiale. Marytė Gilevičienė (Zalanskaitė), gimusi Davainiškių kaime, Alytaus rajone, perėmė šią tradiciją iš savo tėvo mamos Onos Zalanskienės ir perdavė vaikams Valei Janeikienei (Gilevičiūtei) (Alytus) ir Valiui Gilevičiui. Anūkė Indrė Janeikaitė taip pat margina.

Margučių marginimas − natūraliai šeimose praktikuojama tradicija, kuri yra tapusi ne tik pavasario švenčių apeigų dalimi, bet ir margintojų meninės saviraiškos forma bei amatu. Minėtų šeimų moterys tiki savo kūrinių unikalumu, tradicijų išlaikymo bei tęstinumo svarba. Jaunajai kartai jos perduoda tradicijos bruožus, marginimo technologijos paslaptis ir įgūdžius, kaip skleisti gyvybės, gamtos prisikėlimo, atgimimo, atsinaujinimo žinią.

Tradicijos perduodamos ir edukacijų metu

Margučių marginimo vašku tradicija Alytaus krašte perduodama ne tik iš kartos į kartą šeimoje, bet ir edukacijų metu.

Dėl mokymų, parodų, šventinių mugių, patrauklios informacijos sklaidos įvairiais kanalais yra stebimas visuomenės susidomėjimas tradiciniu būdu marginamais margučiais. Šventiniu Velykų laikotarpiu margučiai yra populiari mugių prekė – tai rodo visuomenės poreikį įsigyti, vartoti, palaikyti ryšį su tradicija.

Net ir nedidelės kelių šeimų bendruomenės puoselėjamas kiaušinių marginimas vašku daro poveikį Alytaus krašto visuomenei, nes skatina stiprinti paprotį ir šeimos ryšį, marginant margučius savo namuose. Išradingumas ir kūrybiškumas suburia šeimą, o margučių raštai, kuriuose atkartojami tradicinių audinių, drožinių, keramikos puošybos ornamentai, padeda atpažinti tradicinius kultūros ženklus, simbolius ir suvokti jų prasmę.

Džiugu tai, kad paraišką Lietuvos nacionaliniam kultūros į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukti unikalias Alytaus kraštui būdingas margučių marginimo vašku technologijas, skirtingai nuo kitų miestų, pateikė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistės.

Šventinis renginys vyks kovo 19 d.

Kovo 19 d. Vilniaus rotušėje vyks šventinis 4 naujų vertybių įrašymo į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą renginys.

Džiaugiamės, kad viena jų – margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse.

Be margučių, Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje ir žvejyba Kuršių mariose.

Iki 2025 m. pradžios į sąvadą jau įrašyti 70 nematerialaus kultūros paveldo reiškinių, kurių gyvavimą palaiko juos puoselėjančios bendruomenės. Sąvade taip pat yra UNESCO pripažinti reiškiniai: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, Baltijos šalių Dainų ir šokių šventės, sutartinės bei šiaudinių sodų tradicija. Siekiama ne tik išsaugoti šias tradicijas, bet ir skleisti žinią apie jų reikšmę bei išsaugojimo patirtį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt