Nelengvą Lietuvos universiteto Kaune įkūrimo kelią primena jubiliejinis leidinys

Kaunas

VDU nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

203611

Apie šešerius tarpukario metus net 700 puslapių istorinių dokumentų iš įvairių archyvų surinko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas Kęstutis Raškauskas į leidinį „Lietuvos universiteto tapsmas (1916–1922 m.)“.

Tai – leidinys, liudijantis nelengvą Lietuvos universiteto kūrimo kelią, pirmuosius jo žingsnius ir tarpukario studentų mokslo bei gyvenimo Kaune akimirkas, – teigiama VDU pranešime.

1922-ųjų vasario 16-ąją Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas buvo pirmoji lietuviška aukštoji mokykla nepriklausomoje valstybėje, užauginusi šiuolaikinius Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno technologijos universitetus. Lietuvos universitete studijos vyko lietuvių kalba.

Universiteto ištakos ir veiklos pradžia buvo iki šiol tyrinėtos, bet trūko plačiai išbarstytų šaltinių apie šį procesą sąvado, tad istorikas K. Raškauskas užsibrėžė surinkti dokumentus, parodančius nenutrūkstamą lietuviškojo Universiteto tapsmo procesą. Anot istoriko, knygoje pateikti dokumentai leidžia į tą pačią – Lietuvos universiteto – istoriją pažvelgti įvairiais aspektais, ir kiekvienas gali iš rinkinio rinktis jam aktualią informaciją.

„Tikiuosi, kad tam, kuris yra smalsus: ar studentui, ar šiaip mokslą ir Kauną mylinčiam žmogui, tai bus net ir kažkokio skaitymo malonumas. Nes dar tikiu, kad yra tokių trenktų žmonių, kurie skaito tokias knygas. Nedaug jų yra, galima turbūt būtų surinkti į vieną nedidelę patalpą, bet, manau, yra“, – juokėsi istorikas.

K. Raškauskas atvirauja, kad Universiteto kūrimas nebuvo taikus, – jis buvo konkurencinis, kartais netgi konfliktinis. Būta susidūrimų, labai daug emocijų, kurios ryškiausiai išsiliejo Seime. Tad norėdamas tai perteikti, istorikas į rinkinį sudėjo ne tik istorinius archyvus, bet ir ištraukas iš tarpukario spaudos, Seimo posėdžių protokolų bei Universitetą kūrusių asmenybių autobiografijas. Surankioti ano laikotarpio dokumentus prireikė 3 metų

Knygoje „prakalbinti“ veikėjai apie Universiteto kūrimą pasakoja savo žodžiais ir tuo metu dar tik besiformuojančia lietuvių kalba. „Man buvo svarbu, kaip žmogus pats pasako. Kai kurie iš jų, būdami lietuviai, dar tik mokėsi lietuviškai, todėl rašė mums dabar keista kalba. Pavyzdžiui, tokie terminai, kurie mums jau yra įprasti, kaip „universitetas“ ar „fakultetas“, tuo metu buvo vadinami „universitas“ ir „fakultas“. Tai buvo visuotinai vartojami žodžiai, kurie tik 1922-aisiais, pakeisti, pasiūlius Jonui Jablonskiui“, – teigė K. Raškauskas.

Istorinių dokumentų rinkinys pradedamas fragmentiškomis žinutėmis apie lietuvių politinio elito pasiryžimą steigti lietuvišką universitetą Vilniuje 1916 metais ir baigiamas 1922-ųjų vasaros pasiruošimais sutikti pirmuosius pilnus mokslo metus įkurtame Lietuvos universitete Kaune.

„Problema, kad tarpukario biurokratai nebuvo tinkamai sutvarkę tų dokumentų. Įsteigę Universitetą, jie neskyrė daug dėmesio aiškinimuisi, kaip jie iki to atėjo, todėl dokumentai buvo pasklidę plačiai arba tuo metu jau pražuvę. Vėliau, kai jau buvo suteptas biurokratinis mechanizmas, jie saugojo iš esmės viską. Dėl to tyrinėti vėlesnį laikotarpį yra žymiai paprasčiau, ten jau viskas – palyginus, aišku“, – pažymi istorikas.

VDU atstovės Indrės Sekevičienės teigimu, K. Raškauskas trūkstamą informaciją rekonstravo iš spaudos, kurioje būdavo skelbiami įvairūs nutarimai. Svarbus šaltinis buvo išeivijos spauda, nes parama besisteigiančiam Lietuvos universitetui keliavo ir iš užsienio.

„Jei kalbame apie universiteto pirmtaką – Aukštuosius kursus – tai Visuomenės pritarimas buvo lemiamas jų įsteigimui. Valdžia į tai investavo labai mažai. 1919–1920 metais Lietuvoje buvo karo padėtis, didžiulės pinigų sumos judėjo kariuomenei. Todėl nebuvo nė kalbos apie tai, kad galima kurti tokias brangias struktūras kaip universitetas“, – pasakojo K. Raškauskas.

Pasak jo, valdžia buvo natūraliai linkusi idėjas apie universitetą stumti šalin, tačiau buvo labai didelis spaudimas iš apačios – mokslų ragavusių, bet jų nepabaigusių studentų.

„Pirmiausia, tai buvo organizuota studentija, per Pirmąjį pasaulinį karą nespėjusi baigti studijų, daugiausia - Rusijos universitetuose. Galimybės baigti studijas Rusijoje nebebuvo, nes ten vyravo chaosas, o išvažiuoti studijuoti į Vakarus finansinės galimybės buvo labai menkos. Iš pradžių svarstyta finansuoti studijas užsienyje, tačiau iš karto tapo aišku, kad stipendijų mokėjimas – ne tas kelias. Absoliuti dauguma važiuodavo į Vokietiją, kuri pati išgyveno krizinę situaciją, ir vokiečių universitetuose buvo ne koks požiūris į atvykusius studentus. Ypač į medikus – jiems, pavyzdžiui, buvo atsakoma medicininės praktikos, nes ši ir taip buvo užkrauta vokiečių studentų srautais. Tad didžioji dalis studentų, kurie įžengė į Lietuvos universitetą, buvo vyresni, studijų ragavę žmonės. Studentijos spaudimas užbaigti mokslus Lietuvoje buvo labai stiprus. Ir jų argumentai buvo aiškūs: šios valstybės statyba be išsilavinusių žmonių yra kreiva“, – pabrėžė istorikas.

Pirmieji studentai nuo šiuolaikinių skyrėsi ne tik amžiumi. Dauguma jų dirbdavo, todėl studijavo po pietų, kai baigdavosi darbas valstybinėse įstaigose. Vyravo vyresnė studentija, dirbanti kažkokiose valdžios struktūrose, bet kad galėtų daryti karjerą, stokojusi diplomų. Tačiau kitai daliai studentų, ypač iš provincijos, studijos užsitęsdavo ganėtinai ilgai, kartais – dešimtmetį. Priklausomai nuo to, ar gali už jas susimokėti bei gyventi Kaune. Tiesa, Lietuvos universitete veikė ir stipendijų sistema.

Šio universiteto kūrimosi istoriją pristatančiame leidinyje galima rasti ir dėstytojų skundų. „Studentų išsilavinimas buvo skurdus, nes jie atėjo iš tos karo metų mokyklos, kuri tik teoriškai veikė ir išrašinėjo baigimo popierius. Atsidūrusiems universiteto auditorijose, ypač tiksliųjų mokslų, buvo labai sunku. Aišku, dalis dėstytojų per daug nesivargino ar tiesiog nemokėjo nusileisti iki studentų lygio ir pradėti mokyti iš pagrindų. Čia buvo tam tikra kolizija“, – pasakojo istorikas.

„Pasitikdamas Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmetį, Vytauto Didžiojo universitetas visus 2022-uosius visuomenę kvies į koncertus, parodas, konferencijas, kultūrinius renginius bei įvairias iniciatyvas. Renginiai nemokami ir atviri tiek VDU bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei.

Šių metų vasario 16-ąją trys didieji Kauno universitetai kviečia prisiminti svarbią ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai datą bei stebėti šventinį Lietuvos universiteto įkūrimo 100-mečio minėjimo koncertą nuo 21 val. tiesiogiai per LRT televiziją ir portalą lrt.lt

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt