Nekaltinant, bet ieškant išeities

Marijampolė

Loreta AkelienėŠaltinis: Etaplius.lt

37092

Marijampolės kolegijoje įvyko apskritojo stalo diskusija „Institucinės globos pertvarkos aktualijos žmonėms su proto ir (ar) psichikos negalia Marijampolės regione“. Renginio organizatoriai – Marijampolės kolegijos Pedagogikos, menų ir socialinio darbo katedra. Diskusiją vedė kolegijos lektorė socialinio darbo tarybos vadovė doc. dr. Ramunė Jurkuvienė ir katedros vedėja Jūratė Makauskienė.

Foto galerija:

Diskusijos dalyviai – socialinės globos įstaigų vadovai, socialiniai partneriai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, dėstytojai, studentai diskutavo apie tai, kas šiandien aktualu vykstant institucinės globos pertvarkai. Prie apskritojo stalo susėdo Alytaus regiono pertvarkos procesų ekspertė Daiva Jermalienė, Nacionalinio lygmens pertvarkos procesų ekspertas Gedas Batulevičius, Marijampolės regiono pertvarkos procesų ekspertė Laimutė Bagdanavičienė, Didvyžių socialinės globos namų (SGN) direktorius Rimvydas Žiemys, Strėvininkų SGN direktorius Kęstutis Jakelis, Ilguvos SGN direktoriaus pavaduotoja Jūratė Bataitienė, Kalvarijos SGN direktorė Nomeda Zavickaitė, Suvalkijos SGN soc. darbuotoja Vida Labutytė ir kt.

Pertvarkos esmė – grupinio gyvenimo namų neįgaliesiems steigimas. Tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas projektas, skirtas neįgaliųjų integracijai į visuomenę. Pasaulinė praktika byloja, kad gyvenimas grupinio gyvenimo namuose skatina neįgaliųjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą vietos bendruomenės gyvenime.

Sovietmečiu buvo įprasta, kad protinę ir psichikos negalią turintys žmonės būdavo uždaromi į atokiau įkurtas gydymo įstaigas ir atskiriami nuo tariamai sveikos visuomenės. Nors padėtis pastaruoju metu keičiasi, žmonės vis dar bijo tokių neįgaliųjų ir nenori, kad šie apsigyventų šalia.

Kalvarijos socialinės globos namų direktorė N. Zavickaitė sakė, kad net ir politikai, savivaldybės atstovai į neįgaliuosius žiūri nepalankiai, teigdami, kad šie turėtų išvykti gyventi į tą visuomenę, iš kurios atvyko. „Nors šie žmonės ne vietinės kilmės, bet jie mūsų globos namuose Kalvarijoje pragyveno apie 20 metų. Kaip juos galima išsiųsti?“, – stebėjosi direktorė. Ji sakė matanti daug pertvarkos problemų, bet dar šiemet teks žengti tą žingsnį – įkurti dvejus grupinio gyvenimo namus.

Kalbėta, kad nėra aišku, kur kai kurie neįgalieji turėtų būti, nes jų kūno nereikia prižiūrėti, bet protas neveda taip, kaip turėtų.

Diskusiją vedusi doc. dr. R. Jurkuvienė sakė ieškojusi užsienyje specialisto konsultuoti labai konkrečiais klausimais, būtent kaip elgtis su agresyviais ligoniais. „Reikalinga specifiška pagalba su konkrečiomis metodikomis, veiksmais, kaip dirbti su agresyviu klientu, nes mes neturime tokių mokymų“, - sakė ji.

D. Jermalienė, apibendrindama jau turimą patirtį, komentavo, kad pradėję gyventi mažesnėse bendruomenėse, grupinio gyvenimo namuose, savarankiško gyvenimo namuose proto ir (ar) psichikos negalią turintieji gavo didesnę priežiūrą, daugiau dėmesio, paslaugų negu iki tol.

Kalvarijos SGN vyriausioji specialistė Vilija Remeikienė kalbėjo apie tai, kad pertvarkai nėra tinkamai pasiruošta, sakė, kad ministerija neatliko tinkamai parengiamojo darbo, nesuderino su vietoje dirbančiais specialistai. Ši pastaba sukėlė kai kurių diskusijos dalyvių šypsenas. Specialistė kalbėjo apie tai, kad negalima išleisti visų 80–90 neįgaliųjų iš globos namų tiesiog į miestą, nes jie agresyviai elgiasi, baugina gyventojus, kelia jiems grėsmę. Kai kurie iš jų negeria vaistų, taip pat nesutinka pasirašyti sutikimo būti perkelti gyventi į grupinio gyvenimo namus. „Turėtumėte mus suprasti. Tai yra didelė problema. Padaryta klaida, kad ekspertai vertino globos namų gyventojus, o ne patys darbuotojai, kurie juos gerai pažįsta, žino, ar gali gyventi visuomenėje“, – sakė V. Remeikienė.

G. Batulevičius kalbėjo, kad negalima išleisti visų gyventojų, reikia sukurti paslaugas, sistemą. Pats pertvarkos procesas nėra lengvas ir paprastas, o pirmiems yra sunkiausia.

Susirinkusieji klausė, ką duos neįgaliųjų grąžinimas į bendruomenę, juk jie apgyvendinti globos namuose, nes būtent kėlė tai bendruomenei rūpesčių. Neramina kai kurių ligonių neigiamas požiūris į vaistų vartojimą, taip pat saugumo užtikrinimas grupinio gyvenimo namuose ir panašūs klausimai. Kalbėta apie konsultavimo būtinumą, nes gyvenimas nepalyginamai įvairesnis, nei jo aprašas, tad netikėtumų gali būti įvairiausių.

Marijampolės savivaldybės socialinių paslaugų centro vadovė Svajonė Rainienė kalbėjo apie tai, kad sudėtingai vyko ir vaikų globos sistemos pertvarka, buvo abejojančių, bendruomenių pasipriešinimo, bet sėkmingai su tuo susidorota. „Niekas nesitiki, kad bus lengva. Visi neįgalieji tikrai neišeis gyventi į grupinio gyvenimo namus, nėra ir tokio tikslo“, - kalbėjo ji.

Suvalkijos socialinės globos namų socialinė darbuotoja Vida Labutytė sakė, kad klausimų kyla daug, ypač opi ligonio įvertinimo problema, kai tenka nustatinėti, ką jis pats sugeba, koks jo savarankiškumo lygis. „Anketoje dažnai trūksta grafų, kad atsiskleistų jo tikroji būklė“, – sakė V. Labutytė.

Susirinkusieji išsakė savo nerimą dėl jau įsibėgėjusios pertvarkos. Reikia tikėtis, kad atsakingi darbuotojai išgirdo, ir situacija bus tobulinama.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt