Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Miesto kaimynystėje, tačiau jau Kauno rajone, pastaraisiais metais naujai suformuotas gyvenamasis Kamšos kvartalas ribojasi su valstybės saugoma teritorija. Kvartale pastatyta per 200 naujų individualių namų, o dar keli sklypai likę tušti.
Nekilnojamojo turto (NT) plėtra čia besirūpinusi bendrovė tuos sklypus pardavė, kaip teigė „su visais reikalingais statybai leidimais“. Tačiau žemės lopinėlius įsigiję savininkai negali pradėti savų statybų, net ir per teismus eidami. Aplinkosaugininkų reikalavimu, jie privalo iš savo sklypų lietaus nuotekas „:nuvesti“ į centralizuotą kvartalo sistemą. Kitaip statybos leidimo negaus.
Keista situacija, kai aplinkos sergėtojai, kelerius metus tylėję, kol kilo keli šimtai Kamšos kvartalo namų, galop apsižiūrėjo, kad kvartale centralizuotos lietaus nuotekų surinkimo sistemos visai nėra. Ją žadėję įrengti investuotojai to nepadarė. Paprasčiausiai „nusiplovė rankas“, šią problemą tylomis perleidę gyventojams, sumokėjusiems nemažus pinigus (daug kas ėmė paskolas) už galimybę gyventi gražioje vietoje.
Tačiau gamtos dovana - lietaus vanduo, iš Kamšos kvartalo pakraščio tekėdamas šlaitu žemyn, kur yra Kauno miesto savivaldybės teritorija (Marvelė prie Nemuno), užlieja čia stovinčių namų kiemus. Tokiu būdu lietaus vandens nuotekos tampa ne tik rajono, bet ir Kauno miesto problema.
Gerai šią situaciją žinantis Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas naujienų agentūrai ELTA sakė, kad belieka tik apgailestauti, kad dėl neatsakingo verslininkų elgesio dalis Kamšos kvartalo sklypų savininkų tapo įkaitais.
„Ties saugotinos teritorijos riba įsigiję sklypus žmonės yra nekalti dėl atsiradusių naujų aplinkybių, todėl privalome jiems padėti.
Sutinkame, kad daug nepatogumų patiria ir Marvelės gyventojai, nes nuo šlaito tekantis lietaus vanduo semia jų sklypus. Todėl džiaugiuosi, kad pavyko susitarti su Kauno miesto savivaldybės ir Saugotinų teritorijų tarnybos vadovais bei priimti tinkamus sprendimus.
Pasirašę bendrą susitarimą, įrengsime lietaus nuotekų tinklus. Sklypų savininkai galės statyti savo būstus, o patirtą žalą teisinėmis priemonėmis mėginsime išieškoti iš kaltininkų“, - sakė rajono vadovas.
Kaip Eltai pranešė jo patarėjas Edmundas Mališauskas, jau įvyko rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame pritarta tokiam sprendimui. Rajono politikai įpareigojo merą pasirašyti dviejų savivaldybių sutartį . Infrastruktūra Kamšos kvartale bus tvarkoma.
Kauno miesto taryba, anot Eltos kalbinto miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, kol kas klausimo dėl sutarties pasirašymo neapsvarstė. Tai numatoma padaryti gegužei baigiantis, kai vyks eilinis tarybos posėdis.
„Sutarties sąlygos suderintos, ir numatom ją pasirašyti. Būtinai bus problema sprendžiama, nes dėl to kenčia miesto gyventojai, - vandens upeliai bėga per jų kiemus. Kol ant kalno nestovėjo daugybė namų, tai lietaus vanduo susigerdavo į pievas. Dabar nuo stogų, kiemų dangos tekėdamas jis sudaro upelius. Tokią situaciją likviduosime miesto lėšomis, po to galvosim, ar jas įmanoma susigrąžinti, ar ne. Rajono savivaldybė pasirūpins darbais iki miesto ribos, o toliau - jau mes, - dirbs „Kauno vandenų“ įmonė“, - kalbėjo G. Petrauskas.
Jo teigimu, kol kas sunku pasakyti, kiek abiem savivaldybėms kainuos investuotojų aplaidumas ar apgalvotas „lėšų sutaupymas“, neatlikus privalomų darbų statant naujus Kamšos namus. Viskas priklausys nuo to, kokių įrengimų reikės problemai dėl ne visiškai gerai įvykdyto nekilnojamojo turto vystymo projekto išspręsti. Dabar miestas suprojektuos, kaip tai padaryti, o rajonas savo ruožtu projektą vykdys savos teritorijos ribose. Visų išlaidų poreikį apskaičiuos specialistai, įvertindami, kokia įranga bei darbai reikalingi.
Pažymėtina, kad Kamšos naujakuriais negalintis tapti (nors sklypus pirkdami įšaldė nemažus pinigus), gyventojai jau ne kartą mėgino aiškintis su kvartalo statytojais dėl centralizuotos lietaus nuotekų sistemos įrengimo investuotojos lėšomis. Tačiau sulaukė atsako, kad pati įmonė bankrutuoja, todėl ji nieko nežada toliau Kamšos kvartale daryti.
Anot G. Petrausko, tiksli informacija apie Kamšos kvartalo projektą vysčiusios įmonės bankrotą bent Kauno miesto savivaldybę nėra pasiekusi. Gal bankroto ir nėra, - visaip gali būti. Juk žinomi atvejai, kai įmonės kuriamos vienam konkrečiam NT projektui. „Jį pabaigusios, jos likviduojasi, tad paskui sugaudyti kaltuosius ir išsireikalauti, kad jie savo pažadus įvykdytų savomis lėšomis, būna labai sudėtinga“, - sakė Eltai G. Petrauskas.
ELTA