Neįtikėtina: kaip prognozuota, šiluma šalyje pabrango, o štai širvintiškiai ją sugebėjo atpiginti

Vilnius

Teigiama, kad šalyje šilumos kainos didėjimui turėjo įtakos brangiau perkamas biokuras. Gal jis brango ir Širvintose, tačiau kol kas gyventojams parduodamos šilumos kainai tai įtakos nepadarė.

Gintaras BielskisŠaltinis: Etaplius.lt

68351

Neseniai energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad brangstančio biokuro įtaka šilumos kainai nėra tokia didelė, kokia buvo prognozuota. Kiek šilumos kainas išaugins brangstantis biokuras, atseit netrukus paaiškės. Tas „netrukus“ buvo penktadienis, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija informavo, jog vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėnesį Lietuvoje yra yra 5,50 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su gruodžio mėnesiu, padidėjo 2,42 proc. Per metus, nuo 2018 metų sausio iki 2019 metų sausio, vidutinė šilumos kaina šalyje padidėjo 5,97 proc., nors anksčiau buvo teigiama, jog brangstantis biokuras šilumą gyventojams pabrangins 10-15 proc.

Tiesa, kai kur tokios prognozės išsipildė. Štai AB „Kauno energija" tiekiamos šilumos kaina vartotojams padidėjo 11,84 proc.

Kaip aiškinama, sausio mėnesio šilumos kainų didėjimą didžiuosiuose ir kituose miestuose lėmė biokuro kainų augimas. Tai reiškia, kad brangiau pasigaminti šilumą kainuoja tiek šilumos tiekėjams, tiek nepriklausomiems šilumos gamintojams - atitinkamai didėja jų parduodamos šilumos kainos.

„Į 2019 m. sausio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2018 m. lapkričio mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina - 217,54 Eur/tne yra 2,48 proc. didesnė nei į gruodžio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė spalio mėn. biokuro kaina (212,23 Eur/tne). Per metus (2018 lapkritis / 2017 lapkritis) vidutinė biokuro kaina didėjo 31,1 proc., gamtinių dujų - 15,5 proc.,“ - tvirtina Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Kadangi gruodžio mėnesio duomenimis, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina buvo 5,37 ct/kWh (be PVM), tai ji per mėnesį pakilo 0,13 ct/kWh (be PVM). Jei lygintume, kaip ji Lietuvoje kilo per dvejus metus, šiluma šalyje pabrango 0,67 ct/kWh (be PVM).

Širvintų šilumos vartotojams gruodį centralizuotai tiekiama šiluma kainavo 5,97 ct/kWh (su PVM). Džiugi žinia ta, kad, lyginant su praėjusiu mėnesiu, šiluma širvintiškiams netgi atpigo. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateikiamais duomenimis, sausio mėnesį „Širvintų šilumos“ nustatyta šilumos pardavimo kaina siekia 5,96 ct/kWh (su PVM). Žinoma, 0,01 ct mažėjimas kai kam gali pasirodyti labai menkas, tačiau reikėtų vertinti patį faktą: kai daug kam brangsta, Širvintose šilumos kaina išlieka tokia pat ar net mažėja.

Pagal šilumos kainą širvintiškiai sausį įsispraudė tarp dviejų šilumos gigantų - „Klaipėdos energijos“ ir „Kauno energijos“. Kadangi šilumos kainai nemažą įtaką daro vartotojų kiekis, šį faktą reikėtų vertinti kaip širvintiškių pasiekimą. Juk tarp aukščiau stovinčių pigiau šilumos energiją parduodančių gamintojų dominuoja didieji ir pramoniniai miestai, su kuriais varžytis yra sunku, nes šilumos kainai dar įtaką daro nusidėvėjimas, remonto bei kitos sąnaudos, darbo užmokestis darbuotojams.

Per dvejus metus Širvintose šilumos kaina vartotojams padidėjo 0,66 ct kWh (su PVM), šis augimas faktiškai nesiskiria nuo šalies vidurkio, o jei tiksliau - 0,01 ct yra mažesnis. Jei kalbėti konkrečiai apie pačią kainą, prieš metus, 2018-ųjų sausį, šilumos kaina Širvintose buvo trečdaliu cento žemesnė (5,62 ct/kWh) nei dabar.

Brangiausiai už šilumą sausį moka biržiečiai (10,12 ct/kWh su PVM), pigiausiai - tradiciškai mažai už ją mokantys uteniškiai (4,36 ct/kWh). Ir biržiečiams, ir uteniškiams šiluma per pastarąjį mėnesį pabrango. Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies - medienos granulių ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

Lyginant bendrą šalies situaciją per pastaruosius šešerius metus konstatuojama, kad, pavyzdžiui, 2012 metų gruodį vidutinė šilumos kaina šalyje sudarė 7,67 ct/kWh (be PVM), t. y. buvo net 2,3 ct/kWh didesnė. Mažesnė šilumos kaina gruodį buvo tik 2016-aisiais ir 2017-aisiais. Galima sakyti, vėl artėjame prie kažkada buvusių šilumos kainų. Atsakymas, kodėl taip yra, slypi plaukiojančioje suskystintų dujų talpykloje, pavadintoje „Independence“, kurios „krikštamotė“ yra prezidentė, o „pribūvėjai“ - nuo valdžios nustumti „konservatoriai“. Taigi mokėdami už šilumą, už šį apsirūpinimą dujomis projektą sumoka visi šalies šilumos vartotojai, taigi ir širvintiškiai. Šiuo atveju dėl alternatyvaus dujų tiekėjo valdžios niekas nekritikuoja, nors nuomonių apie tai yra įvairių, tačiau yra tokia realybė, ir jos nevalia pamiršti.

Gintaras Bielskis

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt