Neišnaudotos išmaniųjų technologijų galimybės Lietuvoje: kiek jos gali padidinti verslo efektyvumą?

Šiauliai

Skaistė GrigutytėŠaltinis: Etaplius.lt

285163

Vis daugiau tiek pasaulio, tiek Europos verslų investuoja į dirbtinį intelektą ir išmaniąsias technologijas, pritaikant jas kasdienėje įmonių veikloje. Kadangi darbo jėga sparčiai brangsta, susiduriama su specialistų trūkumu, robotizacija ir automatizacija tampa puikia priemone užtikrinti darbo efektyvumą su mažesniais žmogiškaisiais ištekliais bei išlaikyti verslo konkurencingumą ir, tuo pačiu, teigiamus ekonominius valstybių rodiklius. Tai taip pat aktualu ir Lietuvai. Kaip išmaniosios technologijos ir dirbtinis intelektas gali padėti užtikrinti verslo efektyvumą, ko reikia, kad jų diegimo procesas vyktų sparčiau ir ar šiuo metu apskritai tinkamas metas tokioms investicijoms?

Apie tai diskutuota tradicinėje kasmetinėje Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių miesto savivaldybės, IQ forumo ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos organizuojamoje konferencijoje „Verslo kodas:i“. Šiemet, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas ir vietos verslams kylančius iššūkius, didžiausias dėmesys skirtas aptarti žmogaus vaidmenį išmaniųjų technologijų pasaulyje, verslo ir technologijų sąveiką, dirbtinio intelekto ir robotizacijos pritaikymo galimybes.

Ekonominės tendencijos – palankios investicijoms į technologijos

Vienas konferencijoje dalyvavusių pranešėjų, „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, apžvelgė pasaulio ir Lietuvos ekonominę situaciją ir pristatė ekonomistų prognozes ateinantiems metams. Ne paslaptis, kad valstybių-milžinių situacija daro didelę įtaką kitoms pasaulio ekonomikoms.

A. Izgorodinas sako, kad kalbant apie JAV, šiuo metu esminis klausimas – ar ji patirs ir kada patirs recesiją. Šiuo metu centrinis bankas didina palūkanas, tačiau pastebima teigiamų ženklų, pavyzdžiui, augantis vartojimas, švelnesnės finansavimo sąlygos rinkose. Ekspertų nuomone, kitų metų pirmas ketvirtis JAV ekonomikai turėtų būti „skausmo pikas“, vėliau situacija turėtų stabilizuotis.

A. Izgorodinas teigia, kad gerų naujienų nėra kalbant apie Kinijos ekonomiką, kuri šiuo metu – ties stagnacijos riba, ypač statybų sektoriuje. Dėl nusilpusios vidaus paklausos, ieškoma naujų eksporto galimybių. Grėsmę kelia tai, kad Europą gali užplūsti pigesnė produkcija iš Kinijos, kuri gali mažinti vietos verslų ar kitų eksportuotojų produkcijos vartojimą.

Tačiau kalbant apie Europos ir Lietuvos ekonominę situaciją, ekspertai mato daug pozityviai nuteikiančių ženklų.

„Eurozonoje infliacija lėtėja, spalio mėnesį Belgijoje ir Nyderlanduose jau fiksuota metinė defliacija. Kainų kritimo ir defliacijos scenarijus vis labiau įgauna pagreitį. Vokietijos pramonės ir didmeninės produkcijos kainos krenta dviženkliu dydžiu. Lapkričio mėnesį Ispanijos infliacija, lyginant su visų ankstesnių metų lapkričiu, buvo tokia pat didelė, kaip per pasaulio finansų krizę. Šie ženklai rodo, kad infliacija euro zonoje turėtų po truputį lėtėti“, – teigia ekonomistas.

Atsižvelgdamas į šias tendencijas, Europos centrinis bankas ateinančių metų balandį arba birželį turėtų pradėti mažinti į aukštumas šovusias palūkanų normas. Apskritai, euro zonos ekonominis aktyvumas stabilizuojasi.

Optimistiniai ženklai pastebimi ir Lietuvoje. Spalį šalies pramonėje fiksuotas augimas. Nepaisant to, kad pirmas ateinančių metų ketvirtis ekonomikai gali būti sunkesnis, prognozuojama, kad atlyginimai augs 7 procentais ir darbo užmokesčio augimas neišvengiamai viršys infliaciją.

A. Izgorodino nuomone, šie ženklai – žalia šviesa verslams investuoti į technologijas bei inovacijas.

Šiauliams yra kur pasitempti

Gamybos ir pramonės miestu tituluojami Šiauliai verslo efektyvumo kontekste šiandien atsilieka net nuo gerokai mažesnių Lietuvos miestelių. Šiaulių miesto įmonių grąža praėjusiais metais buvo gerokai mažesnė už bendrą šalies vidurkį.

„Day Q Analytics“ direktorius Vytautas Siaurusaitis pateikia iškalbingus skaičius.

„Visų verslų pardavimo pajamos Lietuvoje bendrai augo 29,2 procento. Bendrai visų verslų efektyvumas siekia 187 tūkstančius eurų. Tai yra pardavimo pajamos vienam darbuotojui per metus. Pelnas vienam darbuotojui siekia 13 216 eurų. Šiaulių miestas tarp visų šalies savivaldybių nepatenka net į verslo efektyvumo reitingų trisdešimtuką. Pardavimo pajamos Šiauliuose vienam darbuotojui siekia 115 tūkstančių eurų, 5 700 eurų – pelnas vienam darbuotojui“, – statistinius duomenis lygina V. Siaurusaitis.

Analitikas sako, kad ir vidutinis atlyginimas Šiaulių mieste atsilieka nuo šalies vidurkio net keliais šimtais eurų, darbo užmokesčio kilimas taip pat yra mažesnis.

Siekiant gerinti šiuos rodiklius, būtina didinti verslo efektyvumą. Būtent čia, pasak V. Siaurusaičio, Šiaulių verslininkams galėtų itin pasitarnauti išmaniosios technologijos.

„Lietuva seniai nebėra pigios darbo jėgos šalis. Šiandien jau renkasi ne darbdavys, o darbuotojas. Kalbant apie Šiaulių situaciją, siekiant didinti efektyvumo rodiklius, verslai turi tokią išeitį – su mažiau darbuotojų padidinti našumą. Nereikia steigti naujų etatų. Reikia galvoti, kokius instrumentus ir technologijas galima pasitelkti, kad esami darbuotojai galėtų lengviau ir efektyviau dirbti“, – mano analitikas.

Tarp Šiaulių regiono savivaldybių pagal verslo efektyvumo reitingą stipriai pirmauja Akmenės rajonas.

Technologijos – ne pakeisti žmones, o palengvinti jiems darbą

VILNIUS TECH profesorė dr. Simona Ramanauskaitė sako, kad atsisakyti dalies darbuotojų ir jų darbus užkrauti likusiems – ne pats geriausias sprendimas. Čia į pagalbą ateina automatizacija ir IT technologijos. Vis dėlto, pasak mokslininkės čia reikalinga sinergija tarp verslo ir mokslo. Būtina rengti specialistus, gebančius diegti aukštąsias technologijas, tačiau pačios įmonės turi būti suinteresuotos skaitmenizuotis ir automatizuotis, kitaip tokie specialistai tiesiog nebus paklausūs darbo rinkoje.

S. Ramanauskaitė įsitikinusi, kad išmaniosios technologijos toli gražu neeliminuos žmonių iš darbo rinkos, nes technologijos nėra visagalės, jas kuria būtent žmonės ir žmogiškasis faktorius yra reikalingas, siekiant užtikrinti efektyvius darbo procesus.

Mokslininkė sako, kad dirbtinį intelektą panaudoti versle galima labai įvairiai: finansuose, vartotojų užklausose, inventoriaus priežiūroje ir net darbo atmosferos formavime.

„Teoriškai dirbtinį intelektą galima pritaikyti visur, bet praktiškai – ne visada. Kartais žmogus tam tikrą darbą atlieka geriau nei IT. Dirbtinis intelektas padeda, tačiau naudojamas atsakingai. Bet kur, bet kaip naudojamas jis gali labiau pakenkti, negu padėti, todėl mums reikalingi kompetentingi specialistai“, – teigia S. Ramanauskaitė.

Nežinantiems, nuo ko pradėti, mokslininkė pataria pirmiausiai peržiūrėti įmonės duomenis ir įsitikinti, ar tikrai jie yra struktūrizuoti, kad būtų prieinami. Visoje šalyje steigiasi ir Kompetencijos centrai, kurie gali padėti išsigryninti pagrindinius aspektus, kaip ir nuo ko pradėti, diegiant išmanias technologijas versle.

Prieš diegiant inovacijas būtina atlikti namų darbus

Įmonės „Nord Robotics“ direktorius Andrius Grudžinskas dirba būtent su moderniais robotais, kurie padeda įmonėms pagreitinti ir supaprastinti įvairius gamybinius procesus. Jis sako, kad statistiškai pasaulyje pramonėje „dirba“ 3 500 000 robotų. Daugiausiai – Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje.

Europoje robotizacijos klausimu lyderiauja Vokietija.

A. Grudžinskas sako, kad 1 robotas gali atlikti 3,5 žmogaus darbą. Taip įmonėje kuriama aukštesnė pridėtinė vertė, padidėja produktyvumas, sumažinamos išlaidos, padidinamas konkurencingumas, geresnė darbo sauga.
Tiesa, diegiant tokias technologijas, atsiranda ir iššūkių, ypač mažesnėms įmonėms: tai didelės pradinės investicijos, priežiūra (personalo kvalifikacija), mažas lankstumas – robotas naudojamas tik tam tikrai funkcijai atlikti, suteikti jam naujų funkcijų gali būti problematiška, kibernetinio saugumo problema.

Pasak specialisto, norint sėkmingai įdiegti robotą, pirmiausia būtina atlikti namų darbus. Būtinas procesų aprašymas, detali techninė užduotis, gaminių standartizavimas, kokybės kontrolė visuose etapuose, personalo kompetencijų ugdymas.

Technologijos keičia ir darbuotojų kultūrą

XXI amžiaus versluose kinta ne tik įmonių darbo procesai, bet ir darbuotojų, kolektyvo kultūra. „Think Twice“ įkūrėja Ieva Koncevičiūtė sako, kad šiuolaikiniame pasaulyje bendravimas tampa neatsiejamas nuo technologijų, o informaciją priimti ir perduoti norime vis greičiau. Vis daugiau reikalų galime atlikti nuotoliniu būdu, per įvairias platformas, vaizdo konferencijas ir susitikimus.

Nors tai neabejotinai padeda spartinti darbo procesus, toks greitas ritmas gali kelti ir pavojų: vesti į profesinį perdegimą, sutrikdyti darbo ir poilsio balansą. Todėl I. Koncevičiūtė ragina stebėti savo savijautą ir, jei reikia, pailsėti nuo didžiulių kasdien mus supančių informacijos srautų.

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt