Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Rawpixel.com nuotr.
Rytas StaselisŠaltinis: Etaplius.LT
Vien pirkdami energijos išteklius (daugiausia naftą bei gamtines dujas), Maskvai per kelis dešimtmečius Vakarai sumokėjo per 300 trilijonų dolerių, už kuriuos, ko gero, galėjo radikaliai pakeisti savo žmonių gyvenimą ir suklestėti kaip viena pažangiausių pasaulio šalių.
Dvi dešimtis metų Rusijoje karaliaujantis Vladimiras Putinas vienok nusprendė už tuos pinigus papirkti gabiausius rusų verslininkus, biurokratiją ir imtis šalies militarizacijos.
Šioje vietoje būtina pridurti, kad palyginti nemažai pinigų Rusijos režimui kainavo sau naudingų agentų papirkinėjimas daugumoje civilizuotų šalių – verslininkų, politikų, kultūrininkų, visuomenininkų.
Ir ne tik papirkinėjimas. Tarkime, V. Putinui pavyko įtikinti stipriausios Europos Sąjungos ekonomikos – Vokietijos – politinę vadovybę, kad platus bendradarbiavimas vokiečiams gali būti naudingas. Jis nenupirko Angelos Merkel kaip Vokietijos Vyriausybės vadovės, tačiau padarė viską, kad ji įsitikintų, jog sklandžiausia Vokietijos ekonomikos pertvarka „žaliuoju kursu“ (apie kurį vokiečiai tiesiog kliedėjo) galima tik „laikinai“, „pereinamuoju laikotarpiu“ intensyviai naudojant palyginti pigias rusiškos kilmės gamtines dujas beigi naftą.
Tai, ko gero, yra pagrindinė A. Merkel politikos Rytų krypties priežastis, apie kurią dažniausiai pamiršta tie, kurie ją demonizuoja tiesiog kaip V. Putino agentę.
Įžengiant į 2024-uosius, problema atrodo daug platesnė nei Maskvos Kremliaus veiksnys. Kyla įspūdis, kad visa po Antrojo pasaulinio karo sukurta pasaulio bendrabūvio tvarka ritasi stačiai velniop. Didelėmis Vakarų ir Pekino režimo reformuotojų pastangomis į globalią pasaulio ekonomiką integruota Kinija kažin kodėl tampa vis agresyvesnė. Ne tik dėl to, kad neatsisako pretenzijų užimti Taivaną ir pakeisti ten prieš beveik aštuonis dešimtmečius susiformavusios demokratinės santvarkos. Dabartinių Kinijos vadų politika tampa daug agresyvesnė visame pasaulyje: Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Lotynų Amerikoje ir net Europoje. Kyla klausimas: ko buvo vertos XX a. JAV mąstytojų idėjos apie bendrabūvį su totalitarine komunistine Kinija – ar tik tam, kad prezidentas Xi broliautųsi su V. Putinu?
Padėtis vis labiau apibrėžiama kažkurių Izraelio politikų sentencijomis apie tai, kad neįmanoma planuoti bendrabūvio su tais, kurie siekia tave sunaikinti ar suvis nužudyti.
Nors paties Izraelio politikai ir didžiausi protai šiandien supranta pamiršę elementarią savo buvusių lyderių tiesą, pripažindami, kad penkis dešimtmečius vykdyta taikaus sambūvio su palestiniečiais-arabais principu grįsta politika visiškai žlugo. Politika, kurią civilizuotasis pasaulis apdovanojo net dviem Nobelio taikos premijomis (už 1978 m. Kemp Deivimo susitarimą tarp Izraelio premjero Menachemo Begino ir Egipto prezidento Anvaro Sadato ir 1993–1995 m. Oslo susitarimą tarp Izraelio premjero Ichhako Rabino ir palestiniečių lyderio Yasiro Arafato). Nes negalima susitarti dėl taikaus sambūvio su tais, kurie trokšta, kad tavęs nebūtų. Nes be tų, su kuriais susitariama, yra kitų ir kitokių (palestiniečių atveju – teroristų organizacija „Hamas“), kurie vis tiek ketina tave sunaikinti.
Pernai visas pasaulis, pasidalijęs į „blogio“ (Kinijos, Rusijos, Šiaurės Korėjos, Irano) ir „demokratijos“ (daugelio Vakarų šalių) ašis, įžengė į labai pavojingą turbulenciją. Koks jis iš jos išeis, tikėkimės, galėsime po kokių metų pasvarstyti.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
