Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Įsidarbinti norintiems neįgaliesiems nuo šių metų planuojama suteikti pagalbą, taip pat įvesti privalomas įdarbinimo kvotas valstybiniame sektoriuje. Piniginę su biudžeto pinigais pasiruošta atverti, tačiau nei kaip sistema veiks, nei kiek žmonių tokios pagalbos reikia ir jie ja pasirengę realiai pasinaudoti – iki šiol neaišku.
Maža to, Dirbančių neįgaliųjų asociacijos (DNA) atstovų teigimu, nėra įvertintas planuojamos reformos ekonominis efektyvumas, o oficialių duomenų stoka atveria kelią manipuliacijoms.
Dėl to DNA kreipėsi į LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) prašydama konkrečiais skaičiais pagrįsti planuojamos reformos efektyvumą ir pagrįstumą bei pateikti informaciją apie numatomus pokyčius.
„Atstovaujame 1,6 tūkst. įvairaus pobūdžio negalią turinčių šalies darbo rinkos dalyvių interesus. Nuosekliai pasisakome už žmonių su negalia įdarbinimą, taip pat darbo sąlygų priežiūrą bei gerinimą. Tačiau dabar susidariusi situacija iš tiesų kelia nerimą – kalbama apie pokyčius, Vyriausybei teikiami prieštaringi ir tarpusavyje nesuderinti įstatymo pakeitimo projektai, tačiau trūksta ne tik socialinio dialogo, bet ir elementarios oficialios informacijos: visiškai neaišku, kiek žmonių tokia reforma palies, kaip realiai ji atrodys, kokių investicijų pareikalaus ir kaip pasikeis jau dabar dirbančių neįgaliųjų padėtis. Norime, kad šie neaiškumai būtų oficialiai išsklaidyti“, – sako DNA atstovė Simona Kunigonytė.
Pasak jos, SADM iki šiol nėra pateikusi oficialių duomenų apie tai, kiek šiuo metu darbo rinkoje dirba žmonių su negalia, taip pat nėra žinoma, kiek iš jų turi aukščiausią neįgalumo lygį, nors būtent į šių žmonių situacijos gerinimą ir yra nukreipta visa reforma.
„Kol nėra oficialios informacijos, tampa labai lengva manipuliuoti turimais duomenimis. Deja, kol kas tai panašu į katės užrištame maiše pirkimą, nematant ir net negalint įvertinti realaus to maišo turinio. Mes pasisakome už skaidrumą ir efektyvumą, tačiau tam, kad sistema iš tiesų būtų tokia, būtinas ir atvirumas bei skaičiais pagrįstas planavimas. Nutylint pamatinę informaciją, į keistą ir nestabilią poziciją pastatomi šiuo metu darbo rinkoje aktyviai dalyvaujantys neįgalieji, nes neaišku, kaip pasikeitusi paramos sistema palies juos. Be to, mes matome tikrąją situaciją: darbą žmogui su negalia susirasti nelengva, o su sunkia negalia ir pats žmogus dažnai apskritai negali dirbti. Kas tuomet bus remiama?“, – sako S. Kunigonytė.
Nors teigiama, kad naujoji reforma turėtų būti palankiausia sunkiausią negalią turintiems žmonėms norintiems įsilieti į darbo rinką, tačiau realybė yra visiškai kitokia.
„Kalbos apie tai, kad negalią turintys žmonės yra laukiami atviroje darbo rinkoje ir nuolatinis priminimas, kad socialinės įmonės įdarbina tik lengviausią negalią turinčius žmones kartais yra tiesiog laužtos iš piršto. Kažkodėl nutylima kita pusė: istorijos apie tai, kad žmonės yra priversti slėpti savo negalią, nesakyti darbdaviams, jog turi sveikatos problemų, nes kitaip apie darbą galėtų tiesiog pamiršti. Problema yra bendras neįgaliųjų stigmatizavimas, nes net ir lengvą negalią turintis žmogus atėjęs dirbti išgirsta gausybę nieko bendra su jo galimybėmis ir kompetencijomis neturinčių klausimų. Tad ką jau kalbėti apie žmones su aiškiai išreikšta negalia?“, – įsitikinusi S. Kunigonytė
DNA atstovės teigimu, Lietuvoje reikalingos sisteminės, tačiau aiškiai pasvertos ir motyvuotos reformos, skatinančios neįgaliųjų integraciją, tačiau būtinas ir glaudesnis socialinis dialogas, kuriame dalyvautų visos suinteresuotos šalys, šiuo metu labiausiai pasigendama būtent kalbėjimosi, pagrįsto faktais.