Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.LTŠaltinis: Etaplius
Keičia įstatymą
Seimas, siekdamas apsaugoti neįgaliuosius nuo tokių situacijų, pernai priėmė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas. Jomis nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos turės pripažinti asmens su negalia pasirinktą prieinamą bendravimo būdą ir teikti jam viešąją informaciją nemokamai bent vienu pasirinktu prieinamu bendravimo būdu lygiai su kitais asmenimis. Įstatymas įsigalios jau netrukus – 2024-ųjų sausio 1 dieną.
Tačiau pačioms įstaigoms iki šiol nėra pakankamai aišku, kokių priemonių jos turės imtis ir kokiu būdu savo pateikiamą informaciją adaptuoti bei pritaikyti žmonėms su negalia. Būtent todėl Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šiemet pradėjo praktinių mokymų ciklą „Kaip parengti kiekvienam prieinamą informaciją?“. Šie mokymai surengti ir Šiauliuose. Kad įstaigoms ši tema rūpi ir yra itin aktuali, rodo susirinkusių dalyvių skaičius. Iš viso į mokymus, kurie vyko tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, užsiregistravo net 700 dalyvių iš 13 skirtingų šalies savivaldybių. Tai darbuotojai, kurie kasdien atsakinėja į gyventojų užklausas, rašo atsakymus institucijoms, rengia skirtingo turinio dokumentus.
Informacija turi būti suprantama visiems
Nuo 2024-ųjų įsigaliosiančioje neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakcijoje įtvirtintos naujos sąvokas – „prieinamas bendravimo būdas“, „lengvai suprantama kalba“. Būtent tam mokymuose ir skirtas didžiausias dėmesys. Teorinėje dalyje lingvistė Laura Vilkaitė-Lozdienė aiškino, kas yra ta lengvai suprantama kalba ir kaip ją pritaikyti praktiškai.
Informacija lengvai suprantama kalba labiausiai reikalinga daugiau nei 35 tūkst. intelekto negalią turinčių žmonių, bet informacijos pateikimas turėtų būti aiškus kiekvienam visuomenės nariui. Tenka pripažinti, kad įvairių valstybinių įstaigų dokumentai neretai būna sunkiai įkandami su viešojo administravimo principais niekada nesusidūrusiam žmogui. O jei asmuo senyvo amžiaus, sergantis demencija, turintis disleksiją arba ne Lietuvos pilietis, kuriam mūsų kalba nėra gimtoji, susigaudyti administracinių raštų labirintuose tampa kone neįmanoma. Todėl L. Vilkaitė-Lozdienė mokymų dalyviams pasakojo, kaip parengti kiekvienam žmogui prieinamą informaciją: kokių žodžių ir formuluočių vengti, kokio ilgio ir struktūros sakinius geriausia vartoti, kaip vizualiai sudėlioti tekstą, kokias iliustracijas pateikti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, lengvai suprantama kalba yra aktuali 420 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje. Tai yra visas Kauno ir Klaipėdos miestas kartu sudėjus.
Pritaikymas regos ir klausos negalią turintiems asmenims
Mokymuose taip pat kalbėta ir apie tekstų pritaikymą regos ar klausos negalią turintiems asmenims. Asmenine patirtimi ir patarimais dalijosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotojas Vilmantas Balčikonis. Jis sakė, kad statistiškai prastai mato beveik 12 procentų mūsų šalies gyventojų, ateityje šis skaičius tik augs. Specialaus pritaikymo – vertimo į gestų kalbą ir teksto titravimo – reikia ir klausos negalią turintiems asmenims.
Šiandien institucijos neretai deklaruoja, kad jų svetainė pritaikyta tokiems žmonėms, tačiau pritaikymo neįgaliesiems ženkliukas dar nereiškia, jog praktiškai sistema veikia. V. Balčikonis pateikė ir konkrečių pavyzdžių, kaip neregiams ir silpnaregiams skirta ekrano skaitymo programa perskaito iš tiesų neįgaliesiems adaptuotos svetainės turinį, ir kokį chaosą girdi žmogus, kai svetainė tam nepritaikyta. Lietuvių gestų kalbos vertimo centro metodinio skyriaus vedėja Lina Juozaitienė pasakojo, kaip užtikrinti kokybiškas vertimo į lietuvių gestų kalbą paslaugas kalbos ir klausos sutrikimų turintiems žmonėms.
Ragina nelaukti paskutinės minutės
Po teorinės dalies mokymų dalyviai ėmėsi praktikos: mokėsi rengti tekstą lengvai suprantama kalba ir adaptuoti informaciją neregiams bei silpnaregiams. Lektoriai sulaukė ir daugybės praktinių klausimų, į kuriuos stengėsi kuo išsamiau atsakyti. Įstaigų ir institucijų atstovams priminta, kad nereikia laukti paskutinės minutės, nes įsigaliojus įstatymo pataisai nebebus laiko ruoštis, o į visus klausimus apie informacijos prieinamumą pasirengęs atsakyti Neįgaliųjų reikalų departamente šiemet įsteigtas Konsultacijų centras. Visą Šiauliuose vykusių mokymų įrašą galite pamatyti čia.
https://app.sli.do/event/e9TufEWnRbfcVVt83Yi3z8/live/questions
Reklama