Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Sokor nuotr.
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Šviežiai gautą pensiją norėjusi išgryninti senjorė savo sąskaitoje pamatė nulius – liko su dvidešimčia centų kišenėje. Teisybės ji nutarė ieškoti pas antstolę – liko už durų.
Skola iki mirties
Į „Etaplius“ savaitraščio redakciją paskambinusi šiaulietė Laima prisipažino – nebeturi pinigų nei maistui, nei vaistams. Pastarųjų 75-ąjį jubiliejų švęsiančiai senjorei gyvybiškai reikia: Laima kenčia stiprius kelių sąnarių ir stuburo skausmus, jeigu ne medikamentai, veikiausiai nepavyktų pačiai nusigauti net iki tualeto.
Kiekvieną mėnesį Laima gauna pamažintą pensiją. Nors dirbo iki 68 metų, sukaupė tik 25 metus darbo stažo – jaunystėje daug laiko atėmė sportas, lengvoji atletika. Maža to, beslaugant vėžiu susirgusius brolį ir seserį, teko pasiimti keletą kreditų. Artimieji iškeliavo anapilin, o Laima buvo priversta skelbti asmeninį bankrotą. „Dabar „Sodra“ pagal teismo nutarimą iš mano pensijos atskaito 30 proc. – man belieka 188 Eur. Išgyventi tikrai nėra paprasta, bet nesiskundžiu, nieko neapgaudinėju. Taip buvo, yra ir turbūt bus iki pat mirties, nes antstoliai užsidėjo tiek, kiek norėjo“, – sako Laima.
83405-1.jpg
„Pagarbos neprašau, tik žmogiškumo“
Laukiama pensija ir taip maža, o štai praėjusį ketvirtadienį jos atsiimti senjorė apskritai negalėjo.
Laima pasakoja, kad tą ketvirtadienį gavo iš banko žinutę – į sąskaitą pervesti pinigai. „Šiaip ne taip įsėdau į autobusą, nuvažiavau iki bankomato, bet sąskaitoje – nuliai. Kiti pensijas pasiima, o aš negaliu. Grįžau namo, atvažiavo svainis, sakau jam – žinai, negaliu pasiimti pinigų. Nuvažiavome iki bankomato kartu, pasižiūriu – vėl nuliai. Nusikapsčiau iki banko, ten man paaiškino, kad pinigai pervesti, bet juos užblokavusi antstolės Eurikos Rulienės kontora, kuriai per „Sodrą“ moku skolą“, – pasakoja Laima.
Žinodama, kad namuose tuščia ir vaistinėlė, ir šaldytuvas, senjorė nutarė eiti tiesiai pas antstolę ir išsiaiškinti, kodėl negali atsiimti pensijos.
„Nueinu – karantino metas. Prie durų nurodytas telefonas. Skambinu juo gal dešimt kartų – matau, kad kontoroje sėdi du žmonės, bet ragelio niekas nekelia. Supykusi pradedu belsti. Viena gražuolė iškiša nosį, sako: „Matote ant durų numerį? Skambinkite.“ Ir uždaro duris. Bet aš juk jau skambinau… Pradėjau šaukti, kad iškviesiu reporterius“, – incidentą prisimena Laima ir priduria, kad pusvalandį rėkauti prie antstolės durų nebuvo malonu – ne jos charakteris, bet kurgi dėsiesi?
Po grasinimo žiniasklaida su antstole Laimai pasikalbėti pagaliau pavyko. Šioji, anot šiaulietės, paaiškino, kad įsivėlusi klaida ir pinigai bus grąžinti per dvi–tris dienas. „Pasakiau antstolei taip: jūsų klaida – jūs ir turite rūpintis, kad atgaučiau pinigus. Ieškokite savo kišenėse, susimeskite. Kaip galima tokiu momentu užblokuoti žmogui paskutinius pinigus? Ir dar taip nemandagiai elgtis? Jeigu suklydai, tai bent įspėk arba išeik į lauką, pasikalbėk, paaiškink. Pagarbos neprašau, tik žmogiškumo“, – sako Laima.
Pensiją moteris galėjo išsigryninti kitos dienos rytą. Sotesnės vakarienės sako palaukusi, bet vaistams pinigų skolinosi iš svainio.