Negirdėdama pilietinio balso, valdžia tampa akla

Šiauliai

Pozicija. Profesorius Jonas Ruškus: „Mes esame labai nedrąsi šalis, mūsų ambicijos laikytis žmogaus teisių standarto – mažos. Estijos ambicijos žymiai didesnės ir jų priemonės, kurias įgyvendina, – pažengusios. Nes jie labiau atsižvelgia į tarptautines rekomendacijas ir neišradinėja dviračio, kur jo nereikia išradinėti.“ (Nuotr. Luko Motiejūno)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

56922

„Valdžia labai greitai gali tapti tironiška, jei ji neatsižvelgia į žmonių poreikius, teises ir įvairovę“, – sako šiaulietis profesorius Jonas Ruškus, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys-ekspertas.
Šiemet prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ J. Ruškus ypač akcentuoja JTO rekomendaciją skatinti pilietinę visuomenę įtraukti į visus politinių sprendimų priėmimo etapus ir klausia: ar, rinkdami žmones į ES, šalies, savivaldybių valdžią, įvertiname, ką jie išmano apie žmogaus teisių standartus, ar žino, ko turime siekti?

Įsipareigojimų privalo laikytis ir Lietuva

– Išgirdę žodžių junginį Jungtinės Tautos, dažnai nebesivarginame toliau klausytis informacijos. Atrodo, kad tai labai toli, svetima, tikrai ne mums.

– Daug žmonių taip galvoja, o be reikalo. JT – tai vieta, kur susitinka visos pasaulio šalys ir derasi dėl svarbių pasauliui ir visiems žmonėms dalykų. Jos turi galimybę priimti bendrus sprendimus, kurie nukreipti į pasaulio šalių vystymąsi ir gerovę. JT buvo atkurta po Antrojo pasaulinio karo. Po visų žiaurumų, kai žmogaus gyvybė nebeteko vertės, kai didelė dalis pasaulio buvo nualinta karo. Buvo būtina atkurti taiką, o tam reikėjo valstybėms susitikti, kalbėtis, derėtis. Kodėl dabar nerimaujama dėl politikų dvišalių susitikimų? Jie kartais prieštarauja pasaulinės taikos idėjai ir susitarimams siekti taikos, o JTO – diplomatinė vieta, kurioje visos šalys, ir ES šalys, ieško bendrų sprendimų žmonių gerovei plėtoti.

– Kokios derybų sritys JTO?

– Jų labai daug: pradedant prekyba, aplinkosauga, tęsiant žmonių sveikata. 2015-aisiais metais buvo priimti darnaus vystymosi tikslai, visos šalys susitarė, ką daryti, kad gerėtų žmonių gerovė, pasaulis būtų darnus, stiprėtų taika. Pirmasis tikslas – mažinti skurdą, ketvirtasis – kurti lygiateisį įtraukųjį kokybišką ugdymą visiems. Lyčių lygybė ir moterų teisės, darnus ir įtraukus ekonominis vystymasis, nelygybės mažinimas, darni ir įtrauki miestų infrastruktūra – šie ir kiti tikslai akcentuoja demokratines valstybių valdymo formas, siekiant platesnės socialinės įtraukties. Ekonominė, socialinė ar net infrastruktūrų ar institucijų įtrauktis reiškia, kad visi procesai turi būti, skatinant įvairių piliečių grupių dalyvavimą ir lygiateisiškumą, siekiant kuo didesnio labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, ypač moterų, neįgaliųjų, senų žmonių, dalyvavimo visuomenės gyvenime. Lietuva taip pat JTO dalyvė ir ji turi įsipareigojimų. Derybų sričių yra labai daug, aš dalyvauju žmogaus teisių srityje.

dsc-6348.jpg

Skatinama pilietinė visuomenė

– Jūsų veiklos sritis – neįgaliųjų teisės?

– Žmogaus teisių dokumentai – tai tam tikri paktai, žmogaus teisių konvencijos, kurios labai konkrečiai liečia žmonių gyvenimus. Ir ES šalys įsipareigoja tų konvencijų laikytis, taikyti savo šalyse, politikoje, praktikoje. Pavyzdžiui, yra Konvencija prieš moterų diskriminaciją, Vaiko teisių konvencija, Neįgaliųjų teisių konvencija.

– Bet kiek šalys tų konvencijų laikosi?

– Taip, tokia įtampa yra, nes žmogaus teisių standartai yra labai aukšti. Šalys teisiškai įsipareigoja jų laikytis, bet kyla klausimas, kiek jaučiasi atsakingos jas įgyvendinti. Neretai šalys įsipareigoja, bet mažai stengiasi. Taip atsitinka dėl to, kad žmogaus teisių standartas nėra suprantamas. Arba dėl to, kad žmogaus teisių standartai reikalauja pernelyg smarkiai keisti šalies papročius, įsitikinimus ir įstatymus. Yra šalys, kurios labai reaguoja į JT rekomendacijas, kitos šalys – mažai.

– O gali neatsakingos, mažai besistengiančios šalys sulaukti kažkokių sankcijų?

– JT netaiko sankcijų, nes neturi tam įgaliojimų. Bet yra vadinamoji minkštoji galia. Tai – rekomendacijų rengimas, valdžios struktūrų ir pilietinės visuomenės supratimo apie žmogaus teises auginimas. Jei šalis konvencijų nevykdo, vis tiek gauna konstruktyvią kritiką ir rekomendacijų. Tos rekomendacijos – pagalba šalims, ką ir kaip jos turi daryti, kad būtų įgyvendintas žmogaus teisių standartas. Auginama pilietinė visuomenė, ugdomas kritinis mąstymas. Šalys kartais nenori vykdyti įsipareigojimų, bet jose yra pilietinė visuomenė, kuri valdžiai aiškiai pasako, kad konvencijos neįgyvendinamos, žmogaus teisės neįgyvendinamos.

Pavyzdžiui, skurdo mažinimas. Lietuvos pilietinė visuomenė savo valdžiai dabar gali pasakyti, kad JT darnaus vystymosi tikslas – mažinti skurdą. Bet ką dėl to Lietuva padarė, kad mažintų nelygybę? Trečdalis Lietuvos piliečių gyvena skurde ir nelabai matyti sisteminių sprendimų skurdo ir nelygybės problemai spręsti.

Kova su skurdu turi būti pagrindinis Lietuvos prioritetas. Nors valdžia sako, kad kovoja su skurdu, bet ar pakankamai ir ar taiko tinkamas priemones? Nes skurdo, nelygybės indeksuose esame paskutiniai ES. Vis renkame naują šalies, savivaldybių valdžią, bet ar įvertiname, ką jie išmano apie žmogaus teisių standartus? Ar jie žino, ko turime siekti, kokie yra žmogaus teisių standartai ir kaip esame pasirengę juos įgyvendinti nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu?

Pas mus daug investuojama į trinkeles. Nesakau, kad nereikia remontuoti gatvių, bet ar investuojama į diskriminacijos mažinimą, pavyzdžiui, darbo rinkoje darbo vietų skatinimas negalią turintiems žmonėms drauge su visais kitais? Kiek investuojama į švietimo, sveikatos, kultūrinių paslaugų prieinamumą ar socialinės įtraukties priemones? Stebimas reiškinys, kad kuo šalis labiau į Vakarus, tuo stipriau reaguoja į JT rekomendacijas, o kuo labiau į Rytus – tuo mažiau. Taip ir balansuojame taip Rytų ir Vakarų.

17554825-1879301792353386-1.jpg

„Dažnai prisigalvojame savų taisyklių“

– Kokiose srityse pagal JT standartus Lietuva atrodo prastai?

– Matome daug smurto prieš vaikus, moteris, matome neįgaliųjų diskriminaciją. Mes tikrai atrodome prastai. Todėl, kad vargu ar teisingai ir tikslingai įgyvendiname rekomendacijas, kurias mums teikia JT ir ES. Dažnai prisigalvojame savų taisyklių, kurios veda į nelygybę ir socialinę atskirtį. Mums ekspertai rekomenduoja viena, o darome kitką.

Mes esame labai nedrąsi šalis, mūsų ambicijos laikytis žmogaus teisių standartų – mažos. Dabar vertinsiu Estijos ataskaitą JT. Jų ambicijos žymiai didesnės ir jų priemonės, kurias įgyvendina, – pažengusios. Nes matau, kad jie labiau atsižvelgia į tarptautines rekomendacijas ir neišradinėja dviračio, kur jo nereikia išradinėti.

– Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas sudarytas iš 18 nepriklausomų ekspertų – aukštą moralę ir kompetenciją žmogaus teisių srityje turinčių asmenų. Yra net ekspertas, kuris turi negalią.

– Štai taip ir atrodo civilizuotos šalys. Vienas ekspertas Robertas Martinas turi intelekto negalią, mokymosi sunkumų. Naujojoje Zelandijoje jis gyveno vaikų globos institucijoje, kurioje buvo ugdomi iš tėvų paimti neįgalūs vaikai, pasakant, kad iš jo vis tiek nieko gero nebus.

Jis patyrė daug smurto, gyvendamas globos namuose. Gyventi globos institucijoje – reiškia gyventi atskirai nuo bendruomenės, nuo to, ką visi žmonės gali turėti ir turi. Šis žmogus pradėjo kovoti dėl savo teisių – naudotis viešomis paslaugomis kaip ir visi kiti, rengtis kaip visi, dirbti kaip visi. Ir šiandien pasiekta tiek, kad Naujoji Zelandija kaip neįgaliųjų teisių ekspertą iškelia neįgalų žmogų. Jis puikus ekspertas, nes puikiai žino, ką reiškia gyventi globos institucijose, jis ryškus kovotojas už neįgaliųjų teises gyventi bendruomenėje, o ne uždarytam globos institucijoje.

Asmeninė asistentė jam sudaro sąlygų labai gerai atlikti eksperto darbą, jam parengdama sudėtingą informaciją lengvai suprantama kalba. Kada Lietuva išdrįs pripažinti, kad negalią turintis žmogus gali būti aktyvus ir efektyvus viešosios erdvės dalyvis ir kūrėjas? Tam būtina ne tik deklaruoti, bet sudaryti lygybės ir nediskriminacinių sąlygų, pradedant savarankišku gyvenimu bendruomenėje ir tęsiant tinkamu informacijos pateikimu. Beje, JT jau rengiasi svarbiausią informaciją rinkti lengvai suprantama kalba, kad informacija taptų prieinama visiems.

– Kodėl šalys ignoruoja neįgalių piliečių teises?

– Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad pasaulyje yra 10–12 proc. negalią turinčių žmonių. Lietuva jų skaičiuoja 7–8 proc., tai santykinai mažai. O yra šalių, pavyzdžiui, Kanada ar Jungtinė Karalystė, kurie skaičiuoja neįgaliųjų 15 proc. Omanas, Seišeliai skaičiuoja 3 proc. Kodėl? Todėl, kad kuo šalis skaičiuoja daugiau neįgaliųjų, tuo juos labiau mato, vertina jų sugebėjimus, pripažįsta jų indėlį į visuomenę ir skatina visavertiškai dalyvauti viešajame gyvenime.

Lietuvos politikoje ir viešajame sektoriuje nėra neįgaliųjų, išskyrus Seimo narį Justą Džiugelį. Savivaldybėse, ministerijose neįgaliųjų nėra. Kur jie? Šioje pozicijoje mes priartėję prie Rytų. Reikia naudoti priemones, kurios paskatintų aktyvesnį moterų, neįgaliųjų dalyvavimą viešajame sektoriuje, politikoje, atviroje darbo rinkoje. Šių priemonių nėra arba jos labai nedrąsios. Lygybės tikslai ir priemonės pas mus nematomi kaip svarbūs. O JT labai konkrečiai siūlo, kaip pašalinti savo šalyse diskriminacijas, smurtą prieš vaikus, moteris, negalią turinčius žmones.

„Man nepatinka, kad diskriminacija vyksta mano šalyje“

– Šią savaitę Lietuvoje nuskambėjo žinia apie sterilizuotą neįgalią moterį, jai nežinant. Kaip JTO tai vertina?

– Tai yra ypač grubus žmogaus teisių pažeidimas. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje labai aiškiai pasakyta apie kūno ir proto integralumą, neliečiamumą. Niekas neturi teisės be žmogaus žinios daryti kažkokios intervencijos į jo kūną, protą. Mes nieko nežinome, kas vyksta globos namuose, kuriuose gyvena vyrai ir moterys. Galima tik numanyti, kad ten moterų teisės stipriai pažeidžiamos. Prievartinė sterilizacija neretai laikoma norma, manant, kad negalią turinti moteris netinkama motinystei. Man nepatinka, kad diskriminacija vyksta mano šalyje. Aš noriu gyventi žmogaus teises užtikrinančioje valstybėje.

– Kiek reikės metų, kad Lietuvoje žmogus, jo orumas bus pradėtas vertinti?

– Labai būtų svarbus valdžios institucijų darbas, siekiant lygybės, kuriant socialinės įtraukties priemones. JT nuolat kviečia valstybes diegti žmogaus teisių standartus politinėmis ir teisinėmis priemonėmis. Verta prisiminti, kad žmogaus teisės gimė prieš 800 metų, kai Anglijoje sukilo bajorai prieš tironą karalių, pareikalaudami savo teisių. Atsitinka taip, kad valdžios institucijos tampa tironiškos, kai jos praranda norą ir gebėjimą užtikrinti esmines žmogaus laisves ir teises. Todėl JT ypač ir skatina pilietinę visuomenę, kuri dalyvautų sprendimų priėmimo procesuose.

Pernai Šiauliuose nuskambėjo naujų autobusų, kurie nėra pritaikyti vežti neįgaliuosius, pirkimo atvejis. Taip atsitiko, nes nebuvo konsultuojamasi su pilietinėmis organizacijomis. Kai valdžia priima sprendimus, nesikonsultuodama su pilietine visuomene, organizacijomis, rezultatas būna diskriminaciniai sprendimai. Vaikai, seni žmonės, moterys ir neįgalieji – grupė žmonių, kurių teisės yra labiausiai pažeidžiamos, nes maža priemonių, užtikrinančių šių žmonių tinkamą prieinamumą prie sveikatos ir švietimo paslaugų, užtikrinančių apsaugą nuo smurto ir diskriminacijos,

– Kokia „karščiausia“ tema šiuo metu tariamasi jūsų komitete?

– Įvairios neįgaliųjų organizacijos privalo būti įtraukiamos į valdžios sprendimų priėmimą. Nes valdžia yra akla, jei negirdi pilietinio balso. Ji vėl priims teises pažeidžiančius sprendimus ir žmonės vėl pasijus negerbiami. Neįgaliųjų laikymas globos institucijose, socialinės įtraukties priemonių stoka. Neįgalieji vis dar dirba, mokosi, gyvena atskirai nuo visuomenės.

Ką tik Lietuvoje atliktas sociologinis tyrimas dėl emigracijos priežasčių. Ekonominės emigracijos priežastys svarbios, bet dar svarbesnės – žmonės nesijaučia gerbiami, nejaučia pagarbos iš valdžios institucijų. Pagarba tegali atsirasti, tik žmones įtraukiant į sprendimų priėmimą, diegiant sistemines, o ne projektines, socialinės įtraukties priemones. Turi būti skatinamas žmonių įvairovės pripažinimas, lygybės ir nediskriminavimo užtikrinimas. Tai viena pagrindinių JTO žinučių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt