Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Dainoras Bradauskas / Edvard Blaževič/ ELTA nuotr.
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA
Už šį Seimo nutarimą balsavo 109 parlamentarai, susilaikė tik konservatorė Jurgita Sejonienė.
Posėdžio metu konservatorius Jurgis Razma teiravosi, ar komisijoje D. Bradauską pakeisiantis M. Gedvilas turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
„Man atrodo, kad tikrai turi, nes jis dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete“, – tvirtino nutarimą parlamentui teikęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, socialdemokratas Juozas Olekas.
Pagal Seimo pirmininko potvarkį, pastarosios komisijos nariams yra privaloma turėti leidimą dirbti su informacija, žymima grifu „Slaptai“. Tačiau Valstybės saugumo departamentas (VSD) prieštaravo, jog D. Bradauskui būtų išduotas toks leidimas – Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis žvalgybos poziciją atliepė.
Seimo sprendimu D. Bradauskas taip pat išbrauktas iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių pavaduotojų sąrašo – jį šiame poste keičia „aušrietis“ Karolis Neimantas. Remiantis minėtu Seimo pirmininko potvarkiu, NSGK nariams reikalingas leidimas dirbti su „Visiškai slaptai“ žymima medžiaga.
Pastaruosius pokyčius Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje ir NSGK inicijavo „aušriečių“ frakcija. Pirmadienį Seimo pirmininkas S. Skvernelis teigė, jog „Nemuno aušra“ kreipėsi į parlamento posėdžių sekretoriatą su prašymais pakeisti D. Bradauską komisijoje ir komitete, kuriuose reikia leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę VSD pateikė Seimo vadovui išvadą, kurioje prieštarauja, kad D. Bradauskui būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.
Departamento atsakyme Eltai nurodoma, kad patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, numatytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte – „asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui“.
Taip pat VSD komentare nurodo, jog nustatytos minėto įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte įtvirtintos aplinkybės – „tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“.
Pats D. Bradauskas Eltai teigė manąs, jog VSD priėmė atitinkamą rekomendaciją, remdamasi 2017 m. istorija. Tuomet politikas buvo atleistas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo pareigų, mat sistemingai bei kryptingai susitikinėjo su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimundu Kurlianskiu, aptarinėjo mokesčių vengimo schemas ir kitus su mokestiniais patikrinimais susijusius klausimus – nors tuo pat metu VMI vykdė „MG Baltic“, jos akcininkų patikrinimus.
D. Bradauskas – ne pirmas „Nemuno aušros“ atstovas, sulaukęs neigiamo VSD vertinimo. Prieš kelias savaites verdikto sulaukė ir „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis – departamentas nustatė, kad tam tikros parlamentaro savybės bei poelgiai gali kelti grėsmę patikėtos slaptos informacijos saugumui. S. Skvernelis leidimo dirbti su įslaptinta informacija R. Žemaitaičiui neišdavė.
Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – minėtais atvejais, Seimo pirmininkas.
#DAINORAS BRADAUSKAS | #VSD | #IŠVADA | #LEIDIMAS | #ĮSLAPTINTA |
#INFORMACIJA | #KRIMINALINĖ | #ŽVALGYBA | #KOMISIJA | #NSGK |
#MARTYNAS GEDVILAS | #NEMUNO AUŠRA |