Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.LT
Kokie pokyčiai laukia informacijos teikimo ir jos prieinamumo užtikrinime žmonėms su negalia?
Esminis dalykas, reikalaujantis pokyčių negalios reformos įgyvendinime, yra tas, kad kol kas nebuvo vieningos ir visiems suprantamos sistemos, kuri leistų visoms socialinėms grupėms, ypač žmonėms su negalia, lengvai pasiekti jiems reikalingą informaciją interneto svetainėse, atsakinėjant į gyventojų užklausas, rašant atsakymus institucijoms, rengiant skirtingo turinio dokumentus.
Nuo 2024-ųjų metų sausio 1 d. įsigaliosančioje negalios reformoje bus užtikrintas žmonių su negalia diskriminacijos mažinimas. Jis bus įgyvendinamas teisių ir informacijos prieinamumo principais.
Kaip aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikslinės pagalbos grupės patarėja Renata Šarkanė, naujas įstatymas reglamentuoja, kad valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos asmeniui su negalia viešą informaciją turės teikti nemokamai bent vienu pasirinktu bendravimo būdu: intelekto negalią turintiems lengvai suprantama kalba ir iliustracijomis, regos negalią turintiems Brailio raštu, skaitmeniniu prieinamumu, klausos negalią turintiems gestų kalba, titrais ir kitais asmeniui prieinamais bendravimo būdais.
Informacijos prieinamumas negalios kontekste
Valstybės institucijoms, šalies savivaldybėms ir jų įstaigoms taip pat labai svarbu įsivertinti, kiek resursų jos gali skirti negalios reformos įgyvendinimui. Neįgaliųjų reikalų departamento atstovė Lina Gulbinė sako, kad ne kiekviena įstaiga galės sau leisti įgyvendinti tokius pokyčius: „Gali būti, kad informacija, kurią prašys pritaikyti asmuo, bus labai didelės apimties ir tai pareikalaus nepaprastai daug įmonės resursų“.
Svarbu atsižvelgti ir į laiko trukmę – kol informacija bus pritaikyta lengvai suprantama kalba, ji gali tapti ir nebeaktuali, be to, vertimas į gestų kalbą, Brailio raštą ar kitus prieinamus bendravimo būdus užima didelę laiko dalį. Kad įmonės galėtų įsivertinti savo resursus ir galimybes pritaikyti informaciją visiems suprantamu būdu, buvo sukurta neproporcingos naštos skaičiuoklė. Jos pagalba bus galima apskaičiuoti, kokią realią naudą iš tokios informacijos priraikymo gaus asmenys su negalia.
Lengvai suprantama kalba. Kas tai?
Naujame asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra įtvirtintos naujos sąvokos – „prieinamas bendravimo būdas“ ir „lengvai suprantama kalba“. Tai į kiekvienos socialinės grupės poreikius atliepiantis informacijos suteikimas jai suprantamiausiu būdu.
Kiekvieną tekstą ir iliustraciją, kad ir kokio sudėtingumo ji būtų, įmanoma pritaikyti suprasti senjorams ar negalią turintiems asmenims – tam į pagalbą pasitelkiami rašytojai, tekstų tikrintojai, dizaineriai ir kiti specialistai.
2022 metais atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei 50 % dalyvių atsakė, kad informacija viešojo sektoriaus interneto puslapiuose kelia iššūkių, todėl informacijos pateikimas lengvai suprantama kalba yra labai svarbus norint išvengti įvairių nesusipratimų ir problemų, ypač žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Net daugiau nei 400 tūkst. žmonių Lietuvoje yra reikalingas prieinamas bendravimo būdas, todėl valstybės institucijos, šalies savivaldybės bei kitos įstaigos turi užtikrinti šį prieinamumą.
Praktiniai mokymai viešojo sektoriaus darbuotojams. Kaip prieiti prie kiekvienos socialinės grupės?
Klaipėdoje vykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo dar dvylika šalia esančių savivaldybių (Rietavo, Palangos, Neringos miesto, Plungės, Skuodo, Kretingos, Šilutės, Šilalės, Tauragės, Jurbarko, Klaipėdos rajono), viešojo sektoriaus darbuotojai gilinosi ne tik į teorines žinias apie naujos negalios reformos įgyvendinimą, bet ir galėjo visiems suprantamos informacijos pritaikymą išbandyti praktiškai.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotojas Vilmantas Balčikonis ir Lietuvių gestų kalbos vertimo centro metodinio skyriaus vedėja Lina Juozaitienė dalinosi žiniomis apie tai, kaip svarbu informaciją pritaikyti ne tik konkrečią negalią turintiems asmenims, bet ir žmonėms, susiduriantiems su tokiomis sveikatos problemomis kaip trumparegystė / toliaregystė, katarakta, glaukoma, daltonizmas ir panašiai.
Lektorius V. Balčikonis pabrėžė, kad rengiant lengvai suprantamos kalbos tekstus labai svarbu atsižvelgti į teksto spalvą, dydį, šriftą, lygiuotę ir t. t., todėl valstybės institucijų, šalies savivaldybių bei jų įstaigų darbuotojams yra taip svarbu dalyvauti reikiamose mokymuose, kurie padėtų parengti kuo suprantamesnę informaciją tam skirtiems asmenims.
Šių metų gegužės mėnesį Neįgaliųjų reikalų departamente pradėjo veikti konsultacijų centras, į kurį gali kreiptis visi, turintys klausimų informacijos prieinamumo tema: KC@ndt.lt
Visą Klaipėdoje vykusių mokymų įrašą galite pamatyti čia.
Reklama