Nederlingų žemių naudotojų asociacija po pergalės užmigo

Alytus

Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas A. Pipiras.

Kestutis MatuleviciusŠaltinis: Etaplius.lt

19505

Rajono ūkininkai gali atsipūsti – po beveik dvejų metų nežinomybės pagaliau buvo paviešintas „paslaptingasis“, kaip jį vadina rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus specialistai, žemėlapis, kuriame nubrėžtos ribos, ženklinančios, kurios mūsų rajono seniūnijos patenka į nederlingų žemių sąrašą ir už tai jose ūkininkaujantys ūkininkai gaus papildomas išmokas, o kurios – ne.

Nepateko vos dvi seniūnijos

Šįkart situacija nepalyginti geresnė ir teisingesnė. Jei pradiniame Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ir kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių projekto variante, kuris buvo paskelbtas 2015 metų pradžioje, buvo nurodyta, jog mūsų rajone už ūkininkavimą nederlingose žemėse bus kompensuojama tik Kapčiamiesčio ir Veisiejų seniūnijų ūkininkams, tai pagal šiuo metu jau patvirtintus dokumentus kompensacijų negaus tik derlingiausias žemes valdantieji - Šeštokų ir Krosnos seniūnijų ūkininkai.

Kaip „Lazdijų žvaigždei” sakė šiomis dienomis kalbintas rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Algimantas Pipiras, pirmiau, nei imame džiaugtis pasiektais rezultatais, reikia prisiminti rajono žemdirbių, savivaldybės vadovų, žemės ūkio specialistų kovą už tai, kad tokios išmokos išliktų. Vedėjas prisiminė, kaip prieš dvejus metus tuometinio žemės ūkio ministro pavaduotojo Gintauto Cironkos kabinete nederlingų žemių savivaldybių atstovai ministerijos lygmeniu susitarė, jog tradicijos nesikeis – tie ūkininkai, kurie iki šiol gavo išmokas už ūkininkavimą nederlingose žemėse, ir toliau jas gaus. Tačiau žemdirbiai nebuvo linkę aklai tikėti valdžios pažadais ir atidžiai sekė Žemės ūkio ministerijos departamentuose bei ministerijoje skelbiamą informaciją. Tuomet ir aptiko Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ir kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių projektą. Šiame taisyklių projekte nė nebuvo užsimenama apie buvusius susitarimus.

Žemdirbius suvienijo kova

Tomis dienomis, pasak Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo A. Pipiro, ir susikūrė rajone Nederlingų žemių naudotojų asociacijos Lazdijų skyrius. Į jo veiklą įsitraukė apie 190 narių – rajono žemdirbių, verslininkų, savivaldybės specialistų.

Jie raštu kreipėsi į Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininką Juozą Baublį, prašydami sukviesti konferenciją ir priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų kovojant už jau suderėtus ir valdžios atstovų viešai deklaruotus mūsų rajono ir kitų Lietuvos nederlingų žemių naudotojų interesus. Tokia konferencija, į kurią buvo nuvykusi gausi rajono žemdirbių delegacija, įvyko. Jos metu asociacijos nariai išanalizavo dabartinę situaciją, aptarė savo veiksmus bei būdus, kurie įtikintų Lietuvos Respublikos vadovus laikytis duotų pažadų ir protingais sprendimais padėtų ūkininkauti šalies žemdirbiams. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurią išsiuntė keturių institucijų, formuojančių šalies žemės ūkio politiką, vadovams.

Už 1 ha – po 55,2 euro papildomai

Taigi, Nederlingų žemių naudotojų asociacijos rajono skyriaus, rajono savivaldybės vadovybės, nuolat atakavusios įvairias institucijas raštais, dėka, pasak A. Pipiro, pavyko pasiekti tai, ką šiandien turime: šiais metais kiekvienas mūsų rajono ūkininkas gaus už 1 savo hektarą po 55,2 euro papildomų lėšų už tai, kad ūkininkauja nederlingose žemėse. Modeliuojama, kad ir tų dviejų seniūnijų – Šeštokų ir Krosnos – ūkininkai gaus po 25 eurus už hektarą dvejus metus vadinamuoju pereinamuoju laikotarpiu. Tačiau itin svarbu, sakė Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas A. Pipiras, yra tai, kad ūkininkai pamiršo, jog laimėjo šią kovą už išmokas tik kartu, suvieniję savo jėgas. Gi šiemet iš 190 narių kasmetinį asociacijos nario mokestį sumokėjo vos 30 ūkininkų. 15 eurų mokestis – ne tokie dideli pinigai ūkininkui. Tačiau gal ne suma kalta, gal žmonių abejingumas, manymas, kad problema jau galutinai išspręsta. O juk tikimybė, jog vieną rytą sužinosime, kad žemėlapis vėl pakeistas, išmokos vėl sumažintos - dar neatmestina. „Todėl ne valdžią reikia kaltinti, o ir pačius save, kad nemokame dirbti nuosekliai“, – sakė Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt