Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Nuo liepos 1 d., įsigaliojus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, nedarbo draudimo išmokos bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu - t. y. 15 proc. Tai jau buvo įtvirtinta ir praeitais metais Seimo priimtame Socialinio modelio pakete. Nedarbo socialinio draudimo išmokos didėja, nes jos bus skaičiuojamos pagal kitą formulę ir pastovioji dalis priklausys nuo minimalios mėnesinės algos (dabar priklauso nuo valstybės remiamų pajamų dydžio).
Taip pat nuo liepos 1 d. nuo 6 iki 9 mėnesių ilgėja nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė visiems bedarbiams nepriklausomai nuo turimo stažo. Šiuo metu iki 9 mėnesių mokama tik turintiems 35 metų darbo stažą.
Be to, didėja gaunančiųjų nedarbo socialinio draudimo išmoką aprėptis, nes reikės tik 12 mėnesių per 30 mėnesių darbo stažo (dabar reikia 18-os per 36 mėnesius).
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėjos Nijolės Dilbienės, siekiama suvienodinti socialinio draudimo išmokų apmokestinimą, nes, pavyzdžiui, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (daugumoje Europos Sąjungos šalių, taip pat Latvijoje ir Estijoje, gyventojų pajamų mokestis mokamas ne tik nuo nedarbo, ligos, motinystės (tėvystės) pašalpų, bet taip pat ir senatvės pensijos).
Apmokestinus nedarbo socialinio draudimo išmokas gyventojų pajamų mokesčiu, į valstybės biudžetą būtų surenkama papildomų lėšų, kuriomis būtų galima finansuoti aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nes jos yra efektyvios ir ieškantiems darbo, ir darbdaviams.
Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas, nedarbo draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kai nedarbo draudimo išmokomis kompensuojamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautos pajamos ar tik dėl dalinio darbo negautų pajamų dalis.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. gyventojui taikomas mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis nuo 200 eurų padidėjo iki 310 eurų, taigi jei asmuo uždirbo minimumą, gyventojų pajamų mokestis nebus nuskaičiuojamas, bet neapmokestinamų pajamų dydis gali būti taikomas „Sodros“ nustatyta tvarka.
Vidutinė nedarbo išmoka, kuri, prognozuojama, 2018 m. sieks 221,7 Eur, nebus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, nes bus mažesnė už minimalų šalies atlyginimą.
2018 m. maksimali nedarbo išmoka, kuri bus apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, bus 654,3 Eur.
ELTA