Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
LLRI nuotr.
Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Pastaraisiais metais augant Lietuvos ekonomikai šalies nedarbo lygis savivaldybėse siekė 9,5 proc. Daugiausia bedarbių buvo Lazdijų, Zarasų, Ignalinos, Kelmės ir Jurbarko rajonuose - 15 proc. Mažiausia - iki 6 proc. Kretingos rajone, Neringoje, Elektrėnuose, Šiaulių mieste, Birštono ir Klaipėdos rajono savivaldybėse.
„Nedarbo, didelio pašalpų poreikio problemos ryškiausios šiaurės rytų Lietuvoje ir pasienio savivaldybėse. Šios savivaldybės patekusios į spąstus - legalaus verslo čia mažai, o ir ilgai iš darbo rinkos iškritusiems žmonėms į ją integruotis tampa vis sunkiau“, - Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) pranešime komentuoja jo prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Anot jo, bedarbystės problema lemia socialinių pašalpų poreikį. Socialinių pašalpų vidutiniškai Lietuvos savivaldybėse reikėjo 3,6 proc. gyventojų, per ketverius metus pašalpų gavėjų vidutiniškai sumažėjo 1,3 proc.
Daugiausia, daugiau nei 7 proc., socialinių pašalpų buvo išdalinta Ignalinos r., Zarasų r., Lazdijų r. ir Kalvarijos miesto savivaldybėse, mažiausiai - kurortų, didžiųjų miestų ir jų žiedinėse savivaldybėse.
LLRI duomenimis, Neringoje - 0,3 proc., Klaipėdoje. - 0,7 proc., Vilniuje - 1 proc., Šiauliuose, Klaipėdos r. ir Marijampolėje - 1,2 proc. gyventojų gavo socialines pašalpas.
LLRI analitikas Martynas Tininis pažymi, kad didžiausios socialinės problemos kamuoja tas savivaldybes, kurios išsiskiria ypač mažu verslo aktyvumu.