Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas sako, kad krovinių gabenimas dėl karantino nesustojo, tačiau vairuotojai patiria nesklandumų su viešbučiais užsienyje.
„Per karantiną mes važiuojame, procesai vyksta, kroviniai nestovi tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Didelių trikdžių nejaučiame. Turbūt 80 proc. apimtimis važiuojame“, – Eltai teigė R. Austinskas, pridurdamas, kad problemų vairuotojams kyla susirandant nakvynės vietą.
„Kai kur iškyla problemų su viešbučiais užsienyje. Vienose valstybėse vieni viešbučiai priima vairuotojus, kiti nepriima vairuotojų 45 valandų poilsiui. Grįžta į kabiną tuomet ir miega, daro nusižengimą, už kurį gali įmonės būti nubaustos“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie šiuos metus, R. Austinskas teigė, kad jie buvo sunkūs.
„Koeficientas 1,65, kuris mums žymiai sudavė finansiškai, ekonomiškai, COVID-19 nuo kovo 16 dienos prasidėjo, tikrai neatsistojome. Pirmosios bangos metu buvo šiek tiek kompensacijų, apie antrą bangą gerai, kad mūsų verslas nestabdomas, važiuojame. Bet šiandien apie prastovas niekas nekalba.
Keleiviniai vežėjai sustoję, nes žmonių judėjimas yra sumažėjęs, jie turi problemų ir finansinių, ir pagalbos iš valstybės, nes mechanizmas nėra iki galo išspręstas ir suderintas“, – kalbėjo „Linavos“ prezidentas.
„Linava“ praėjusių metų pabaigoje skaičiavo, kad krovinių vežimo automobiliais sektoriaus patiriami iššūkiai Lietuvos ekonomikai galėtų lemti mažiausiai 1,6 proc. BVP praradimus.
„Vežėjai tokia verslo šaka, apie savo problemas nuolat kalbame, bet negirdėdami atitinkamos reakcijos priimame sprendimus tylėdami. Aišku, yra Mobilumo paketas, tikimės, kad ES Teisingumo Tteismas supras problemą ir ją tinkamai įvertins. Vežėjai gyvena su lūkesčiu ir tikėjimu, kad logika laimės šioje vietoje“, – Eltai teigė R. Austinskas.
„Jei taip bus, tai verslas į užsienį žvalgytųsi mažiau, liktų Lietuvoje, nes visi mes norime likti Lietuvoje, nenorime verslo iškelti iš Lietuvos, bet verslas toks dalykas, įsipareigojimai mus varo ieškoti sprendimų“, – pridūrė jis.
Teisingumo ministerija ES Teisingumo Teismui yra įteikusi du ieškinius dėl Mobilumo paketo. Šiuo veiksmu Lietuva siekia, kad būtų panaikintos ES teisės aktų nuostatos, dėl kurių nukenčia Lietuvos vairuotojai ir vežėjai.
Anot ministerijos, ES Teisingumo Teisme ginčijamos Mobilumo paketo nuostatos, kurios nurodo po 8 savaičių grąžinti transporto priemonę į jos įsisteigimo valstybę, riboja kabotažą – vidinius pervežimus ES šalyse, koreguoja vairuotojų komandiravimo taisykles, varžo vairuotojų laisvę pasirinkti poilsio vietą, taip pat kitas poilsio sąlygas, nors tam dar nėra sukurta pakankama infrastruktūra.