Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Be darbo, stogo virš galvos, o neretai - ir dokumentų emigracijoje valkataujančius mūsų tautiečius šalys savo lėšomis grąžina į Lietuvą. Apmoka ne tik jų, bet ir lydinčių asmenų kelionės išlaidas, taip pat pavežėjimą taksi iki Vilniaus nakvynės namų.
„Carito“ laikinųjų namų socialinė darbuotoja Sigita Urbonaitė, 2017 metais laikinieji namai sulaukė 15-os tokių Lietuvos piliečių, dalis jų buvo be dokumentų, tad visų pirma reikėjo pasirūpinti jais.
„Kitose šalyse, kaip ir Lietuvoje, neturintieji dokumentų negali gauti socialinės paramos, registruotis darbo biržoje. Dokumentų tvarkymas užima nemažai laiko, bet „Carite“ gavę prieglobstį tokie žmonės pavalgo labdaros valgyklose, kur nereikalaujama dokumentų, o paskui pradeda ieškoti darbo. Dauguma lieka Vilniuje, nebent turi giminių. Tačiau iš parskraidintų pernai tokių buvo vos keli“, - sakė S. Urbonaitė.
Pasak socialinės darbuotojos, žmonės nelabai nori pasakoti, kaip atsitiko, kad teko grįžti namo. Dažniausiai mini smulkius pažeidimus, po kurių pareigūnai paprašo pateikti dokumentus ir sužinoję, kad asmuo buvo teistas, deportuoja. Neturėjusius dokumentų - taip pat.
Kad ir kokios aplinkybės būtų, „Carito“ laikinuosiuose namuose nė vienas į Lietuvą grąžintas žmogus ar mūsų šalyje užstrigęs užsienietis negali gyventi be medicininės pažymos, kad neserga tuberkulioze.
Apie vieną naujesnių atvejų S. Urbonaitė papasakojo kiek plačiau. „Caritas“ sulaukė signalo iš Olandijos apie nedirbantį, namų neturintį, priklausomybės liga sergantį Lietuvos pilietį, kuriam toje šalyje buvo suteikta pirmoji pagalba. Dėl savo situacijos jis negalėjo gydytis priklausomybės, tad visuomeninė organizacija pasiūlė jį savo lėšomis pargabenti namo.
„Daugiausia tokių žmonių atvyksta iš Didžiosios Britanijos“, - sakė „Carito“ atstovė. Tai patvirtino ir Vilniaus miesto nakvynės namų filialo A. Kojelavičiaus gatvėje vedėja Janina Kulienė.
„Dabar tokių atvejų mažiau, bet prieš kelerius metus daug buvo. Benamius be dokumentų iš Anglijos deportuotus Lietuvos gyventojus į tėvynę lydėdavo Jungtinėje Karalystėje gyvenanti, rusų kalbą mokanti latvė. Parskraidindavo, su taksi atveždavo tiesiai į nakvynės namus ir netgi buvo atvejų kai apmokėdavo jų gydymą priklausomybės ligų centre“, - pasakojo J. Kulienė.
Darbuotojos žiniomis, paskutinis į šiuos nakvynės namus tokiu būdu pargabentas vyras po gydymo priklausomybių ligų centre atkrito, tačiau netrukus pateko į bendruomenę, kuri rūpinasi priklausomais žmonėmis, ir ten gyvena iki šiol.
„Pastaruoju metu sulaukiame pavienių tautiečių, deportuotų iš kitų šalių. Vienas buvo iš Vokietijos, kitas - iš Čekijos. Pasakojo, kad 15 metų kažkur miške gyveno be dokumentų, bandė dirbti, paskui valkatavo. Deportuotas iš šalies jis buvo palydėtas iki oro uosto, Vilniuje jį pasitikę pareigūnai tiesiai atvežė mums“, - pasakojo J. Kulienė.
Pasak Eltos pašnekovės, kabintis į gyvenimą tokiems žmonėms sunku. „Tas iš Čekijos lietuvišką pasą seniausiai pametęs buvo, su Lietuva ryšių jokių, finansų - nulis, o dar Čekijoje ištiko insultas, ten gydytas buvo. Kai deportavo į Lietuvą, užtruko apie pusmetį, kol jis tapo socialiai draustu, o iki to laiko alko. Kažkaip stengėmės maitinti - iš maisto davinių kuriuos gauname, paramos“, - sakė J. Kulienė.
Nakvynės namuose A. Kojalavičiaus gatvėje - 60 vietų, tačiau nuo lapkričio nuolat nakvoja apie 70 žmonių. Netelpantys į lovas, atsigula ant čiužinių. „Kažką sugalvojam“, - sakė J. Kulienė.
Pasak jos, dauguma benamių į nakvynės namus pastaruoju metu atvežami iš ligoninių. „Amžiaus vidurkis 50-60 metų, turime nemažai moterų, kurių skaičius, kaip pastebim, auga“, - sakė Vilniaus nakvynės namų filialo vadovė
Vilniaus miesto nakvynės namų direktoriaus pavaduotoja Audronė Luneckienė Eltai sakė, kad į sostinės Vilkpėdės gatvėje esančius nakvynės namus šiemet dar nepristatytas nė vienas iš kitos šalies deportuotas žmogus, nors gaunančių tik apnakvyndinimo paslaugą paprastai niekas neklausia, kokiomis aplinkybėmis čia patenka.
„Ne deportuotų, o tokių, kurie patys grįžo iš užsienio neįsitvirtinę, tai yra“, - sakė A. Luneckienė.
Nakvynės namų gyventojų statistika rodo, kad daugėja pensinio amžiaus žmonių, prastėja benamių sveikata. „Jei 2016 metais neįgaliųjų turėjome 23 proc., 2017 m. - beveik 27 proc. Neįgalių benamių procentas kasmet auga“, - sakė Vilniaus miesto nakvynės namų direktoriaus pavaduotoja.
Skurdo riziką Lietuvoje patiria kas penktas gyventojas. 2016 m. skurdo lygis šalyje siekė 21,9 proc., apie 630 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2016 m. jis sudarė 27,7 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 2,7 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažas senatvės pensijų augimas.