Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Renginyje dalyvavo daug meteliečių ir svečių.
Kestutis MatuleviciusŠaltinis: Etaplius.lt
Metelių bibliotekoje vyko renginys ,,Koks gražus tas kraštas, kur užaugai tu”, skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti. Bibliotekininkė Gina Ramanauskienė gausiai susirinkusiems meteliečiams ir svečiams pristatė kraštietę, Stebulių kaimo gyventoją Ritą Sabestinienę, policijos veteranę, jau daug metų nesiskiriančią su daina, mylinčią savo kraštą, jo žmones, su šeima puoselėjančia nuosavą ūkį ir gražinančią senelių sodybą, kurioje įsikūrusi su vyru Almantu ir sūnumi Mantu. Renginio pradžioje visi atsistoję, Ritai pritariant akordeonu, sudainavo Giminių dainą ,,Kur gimėm, kur augom”.
grazi-2.jpg
R. Sabestinienė, susirinkusius sveikindama su Lietuvos atkūrimo šimtmečiu, ragino visus džiaugtis tuo, kad esame lietuviai! Kad esam gimę civilizuotoje šalyje, kad turim visko: vandens, smėlio, molio, miškų, žuvų! Kad galim būti švarūs, kad galim būti sotūs, kad galim mokytis, keliauti! ,,Pagal tai, kokioje šalyje gimę, galim spręsti, kokia žmogaus karma. Tai ji mūsų visų – labai gera. Mūsų protėviai sugebėjo sukurti dzūkų portretą ir parodyti mūsų krašto nuoširdumą, linksmumą, gerumą, vaišingumą, dainingumą. Mūsų senosios kartos atstovai neturėjo ko valgyti, bet dalinosi paskutiniu kąsniu su kitais, neturėjo ko džiūgauti, bet dainavo, jie be galo mylėjo vieni kitus ir savo kraštą. O mums likusi labai nedidelė užduotis – išsaugoti tai, ką sukūrė ainiai ir perduoti savo vaikams, kad dzūko portretas amžiams išliktų pats nuoširdžiausias”, – dalinosi mintimis R. Sabestinienė, nuo mažens augusi pas senelius Stebulių kaime. Ji prisipažino, jog seneliai jai tiek daug įdiegė meilės žmonėms ir savo kraštui, kad norinti ja su visais pasidalinti.
Rita grojo akordeonu ir mokė renginio dalyvius dainuoti Dzūkijos krašto užmirštas senovines dainas. Visiems buvo išdalinti lapai su atspausdintais dainų tekstais. Kai kuriuos dainos sujaudino iki širdies gelmių, ne vienam iš akių nuriedėjo ašaros. Sudainavo kartu su meteliečiais ir visiems žinomų dainų. Pirma daina, kurią išmoko groti, kai buvo dar maža, o močiutė dainavo, buvo ,,Sakyk, sesut, ar tau negaila”. Popietės ,,vinimi” tapo mėgiamiausia jos tėčio daina, labiausiai atspindinti meilę Tėvynei, ,,Koks gražus tas kraštas, kur užaugai tu”. Dainuojant šią pakilią dainą, daugeliui šiurpuliukai kūnu ėjo nuo pirmos iki paskutinės eilutės. Labai gražiai visas dainas dainavo ir renginio dalyviai.
Rita rašo eilėračius, vieną iš jų, skirtą seneliams, sukurtą dzūkų tarme, padeklamavo ir susirinkusiems. Pasakojo apie sūnaus Manto Jančiuko ūkį, kuriame dirba ir ji su vyru Almantu, ūkyje auginamas avis, triušius, jos puoselėjamas gėles, kuriamą muziejų, idėjų kolekcijas sodybai puošti. Jos eksponuojamos bibliotekoje, todėl meteliečiai galės pasisemti originalių idėjų savo sodyboms puoselėti. R. Sabestinienė kvietė visus apsilankyti ūkyje ir įsigyti įvairių auginamų augalų.
Kadangi renginys vyko vasario 14–ąją, Šv.Valentino dieną, keletą dainų ji skyrė meilei, vieninteliam žmogui. Tvirtino, kad jai gyvenime labai pasisekė, nes šalia turi nuostabų vyrą Almantą, kuris vertas didžiausios meilės ir pagarbos. Ir daug dainų apie meilę vis skirianti jam.
R. Sabestinienė pakvietė duetu padainuoti ir renginyje dalyvavusią savo seserį Viliją Padimanskienę, Stebulių mokyklos direktorę. Nors jai tai buvo staigmena, sutiko padainuoti su seserimi nesurepetuotą dainą apie meilę gimtajam kraštui. Joms pritarė visi susirinkusieji. Pabaigoje Rita dainų posmais dėkojo gyvenimui, kad sutiko tiek daug puikių žmonių, kuriuos gali mylėti, už džiaugsmą būt kartu, už girdimą muziką.