Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Paryžius. / Unsplash
Alfa.ltŠaltinis: ALFA.LT
Pastebėjusi keletą turistų skundų internete, kad jie buvo apgauti mieste, „Le Parisien“ redakcija nusiuntė du žurnalistus į restoraną netoli Eifelio bokšto, vienas jų apsimetė amerikiečiu turistu, o kitas – prancūzu. Abu vyrai užsisakė lygiai tokius pačius patiekalus iš meniu – porciją lazanijos, kokakolos ir vandens, – tačiau jų patirtis buvo visiškai skirtinga.
Prancūzui buvo pasiūlyta nemokamo vandens iš ąsotėlio, o „amerikietis“ už butelį vandens turėjo sumokėti 6 eurus. Vietos gyventojui buvo pateikta 6,5 euro kainuojanti kokakolos skardinė, o turistui – pusės litro stiklinė už 9,5 euro. Amerikietis taip pat turėjo sumokėti 6 eurus už duonos porciją, kurios net neprašė.
Netoli esančioje kavinėje žurnalistai patikrino, ar padavėjai tikisi, kad klientai paliks skirtingus arbatpinigius priklausomai nuo jų tautybės. Vėlgi skirtumas buvo stulbinantis. Prancūzas nebuvo paprašytas palikti arbatpinigių, o amerikietis turėjo sumokėti 15 proc. aptarnavimo mokestį.
Abiem atvejais galutinė sąskaita netikram amerikiečiui turistui buvo 50 proc. didesnė nei prancūzui.
Viešbučių ir restoranų grupės GHR atstovas Franckas Trouetas laikraščiui „Le Parisien“ sakė: „Prancūzijoje vanduo ir duona yra nemokami. Galite atsisakyti buteliuko vandens. Arbatpinigiai yra padėka už puikų aptarnavimą, jei esate patenkinti. Svarbiausia, tai nėra privaloma. Čia ne Jungtinės Valstijos.“
Jis pridūrė: „Tai gėda profesijai. Šių žmonių net negalima vadinti padavėjais.“