„Naujieji Pašilaičiai“ – nuo urbanistinės vizijos iki pavyzdinio gyvenamojo rajono

Vilnius

Vilniaus m. savivaldybės nuotr.

EtapliusŠaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė

Šiaurės vakarinėje Vilniaus pusėje bręsta viena didžiausių sostinės transformacijų. Ten, kur anksčiau dominavo metaliniai garažai, sandėliai ir komunalinės zonos, kuriasi gyvybingas gyvenamasis rajonas. Jis jau turi vardą – „Naujieji Pašilaičiai“. Vilniaus miesto savivaldybė parengė urbanistinę koncepciją, kuri nubrėžia gaires, kaip kompleksiškai plėtoti šį naujai besiformuojantį rajoną, esantį tarp Vakarinio aplinkkelio, būsimosios Šiaurinės gatvės, Justiniškių g. ir Pavilnionių g.

„Šią koncepciją vadiname atvira vizija. Tai – ne galutinis brėžinys, o rėmas, kurį gali užpildyti bendruomenės, architektai, plėtotojai ir kraštovaizdžio kūrėjai. Turime galimybę plėtoti šį rajoną pagal naujausius ir pažangiausius gyvenamosios aplinkos formavimo principus. „Naujieji Pašilaičiai“ gali tapti geru Vilniaus gyvenamųjų rajonų pavyzdžiu“, – sako Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.

Pokyčiai – pakeliui

Prieš daugiau nei pusšimtį metų buvusi kaimiška priemiesčio teritorija įsiliejo į miesto audinį – iš pradžių kaip utilitarinė sandėliavimo ir šiukšlių rūšiavimo, pramonės zona, o šiandien – potenciali ir sparčiai besivystanti gyvenamoji teritorija greta jau susiformavusių Pašilaičių, Justiniškių, Perkūnkiemio rajonų.

Likviduojant laikinų metalinių garažų bendrijas atsivėrė galimybės efektyviau panaudoti šią Vilniaus miesto dalį. Jos vystymo potencialą didina ir planai tiesti Šiaurinę gatvę, įrengti Pavilnionių parką. Pastaruoju metu teritorijoje plėtojami nauji gyvenamieji kompleksai, statomi gretimus gyvenamuosius rajonus (Pašilaičius ir Justiniškes) aptarnaujantys komerciniai objektai, tačiau didžiausi pokyčiai – dar ateityje.

Kryptis – daugiafunkciškumas

Šiuo metu rajone gyvena apie 4700 žmonių, tačiau teritorijos potencialas leidžia tikėtis dvigubai didesnio skaičiaus. Darbo vietų skaičius čia dar nesiekia tūkstančio, todėl viena iš svarbiausių vystymo krypties sąlygų – daugiafunkciškumo principas.

Naujuose kvartaluose turės rastis ne tik gyvenamieji namai, bet ir paslaugų centrai, švietimo įstaigos, prekybos ir bendruomeninės erdvės. Pasak Vilniaus vyriausiosios architektės L. Kairienės, savivaldybės tikslas – kad žmogui dauguma reikalingų paslaugų ir miesto funkcijų būtų pasiekiamos pėsčiomis, dviračiu ir viešuoju transportu per 15 minučių nuo gyvenamosios vietos.

Urbanistinė vizija: miesto kaimynijų modelis

Rajono vystymo koncepcija grindžiama šiuolaikinės urbanistikos principais, pasitelkiant kaimynijų modelį. Čia svarbus ne tik pastatų išdėstymas, bet ir jų ryšys su viešosiomis erdvėmis, judumo galimybėmis bei bendruomenės identitetu.

Skatinama planuoti kvartalus su aiškia privačių ir viešųjų erdvių struktūra. Judėjimą ir gyvybingumą rajone užtikrins numatytos žaliosios ir komercinės jungtys, pėsčiųjų takai, nuoseklus viešųjų erdvių tinklas su keliais pagrindiniais parkais, skverais ir aikštėmis.

Teritorijos vystymo vizija – urbanistinė mozaika (kaimynijų pavadinimai – sąlyginiai)

Rajono socialinė ir žaliųjų erdvių infrastruktūra bus kuriama architektūrinių konkursų būdu, į kūrybos procesą įtraukiant ir vietos bendruomenę. Tiesa, valstybinės žemės plotai šioje miesto dalyje yra riboti, tad socialinės infrastruktūros atsiradimui bus reikalingas kompleksinis planavimas.

Dauguma teritorijoje esančių sklypų, pagal Nekilnojamo turto registro duomenis, priklauso privatiems asmenims. Bendras tik privačių savininkų valdomas sklypų plotas siekia 59 proc. visos nagrinėjamos teritorijos. Valstybiniai žemės sklypai sudaro 18 proc., likusių 23 proc. sklypų nuosavybės struktūra yra mišri.

Patogus ir darnus judumo tinklas

Šiuo metu „Naujųjų Pašilaičių” gatvių tinklas vystosi chaotiškai – su kiekvienu gyvenamojo komplekso atsiradimu, be bendros vizijos, kuri padėtų sukurti rišlų gatvių tinklą. Trūkstant junglumo, šiuo metu čia jau darosi spūstys ir naujakuriams darosi vis sudėtingiau išjudėti iš teritorijos. Šiuo aspektu svarbus Šiaurinės gatvės atsiradimas.

Urbanistinėje koncepcijoje numatytas vientisas, saugus ir patogus judumo tinklas, paremtas darnaus judumo principais. Viešasis transportas planuojamas pagrindinėse išorinėse gatvėse, tačiau ateityje svarstoma plėsti maršrutus ir į vidinę teritorijos struktūrą.

Būtinas dialogas

Tam, kad koncepcija būtų įgyvendinta ir rajonas vystytųsi kompleksiškai, svarbus sklypų savininkų, investuotojų, savivaldybės ir vietos bendruomenės dialogas.

Liepos 22 d. su vietos gyventojais aptariant Pavilnionių parko architektūrinio konkurso užduotį, vietos bendruomenei buvo pristatyta ir „Naujųjų Pašilaičių“ vystymo urbanistinė koncepcija. Rugpjūčio mėn. planuojamas pristatymas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijai (LNTPA), kurios nariai jau dabar aktyviai plėtoja projektus šioje teritorijoje. Pasak L. Kairienės, dar nėra vėlu susitarti dėl bendros vizijos ir suvaldyti procesus, kurie šiuo metu vyksta be aiškios, vientisos koncepcijos, planuojant fragmentiškai – pasklypiui.

Šie pirmieji susitikimai – tik pradžia. Laukia ne viena vieša diskusija dėl viešųjų erdvių turinio, gyventojų poreikių bei konkrečių sprendinių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt