Nauji duomenys nustebino: Pietų ašigalis šyla tris kartus greičiau nei likęs pasaulis

Pasaulis

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

137511

Naujausiame „Nature Climate Change“ žurnale mokslininkai skelbia nustatę, kad Pietų ašigalis šyla net tris kartus greitesniu tempu nei likusi Žemės dalis.

Nustatyta, kad pastarieji trys dešimtmečiai žymi dramatiškus temperatūrų augimus virš Antarktidos. Tai gali turėti didelės įtakos Antarktidos ledo sluoksnių tirpsmui, o galiausiai ir globalaus jūros lygio kilimui.

Pietų ašigalis yra įsikūręs šalčiausiame Žemės regione – Antarktidos plokščiakalnyje. Vidutinė temperatūra žiemą svyruoja apie –60°C, o vasarą apie –20°C.

Jau buvo žinoma, kad Antarktida taip pat šyla, tačiau naujieji duomenys sugebėjo gerokai nustebinti. Toks dramatiškas šilimas yra nerimą keliantis ženklas.

b66db129.jpg

Mokslininkai analizavo meteorologijos stoties, esančios Pietiniame ašigalyje, duomenis ir nustatė, kad temperatūros per paskutinius tris dešimtmečius (1989–2018), kilo maždaug 1,8 °C arba apie +0.6 °C per dešimtmetį. Tai tris kartus lenkia globalų vidurkį, rašo severe–weather.eu.

Mokslininkai taip pat atrado, kad paskutiniaisiais dešimtmečiais šiltesnės vandenyno temperatūros vakariniame Ramiajame vandenyne žemino atmosferinį slėgį virš pietinio Atlanto Vedelio jūros. Tai prisidėjo prie šiltesnių oro masių advekcijos į regioną, kas lėmė beveik 1.8 °C šiltesnį Pietinį ašigalį.

Vis dėlto, svarbu paminėti, kad greta tokių ekstremalių svyravimų, Antarktidos meteorologinių stočių duomenų temperatūrų matavimų trūkumas komplikuoja šį tyrimą.

Matavimai prasidėjo 1957 metais, taigi turimi duomenys sudaro vos kiek daugiau nei 60 metų. Būtent dėl šios priežasties tyrimo autoriai daugiausia rėmėsi klimato modelių simuliacijomis.

Jūros ledo praradimas

Antarktidos jūros ledo praradimai paskutiniuosius 30 metų vyko gerokai didesniais mastais. Tai ypač suintensyvėjo per paskutiniuosius 20 metų. Mažiau ledo jūrose reiškia, kad Vedelio jūra yra šiltesnė, kas taip pat lemia papildomą tirpsmą pakrantėje ir tolėliau žemyne.

james-eades-jj0xhzobbmg-unsplash.jpg

Jūrų ledo mąstas turi tiesioginės įtakos šilimo lygiui. Tai reiškia, kad kuo daugiau jūrų ledo susikaupia, tuo daugiau Saulės spindulių atsimuša ir grįžta atgal į kosmosą. Tačiau vyksta ir priešingi procesai – esant žemesniam jūrų ledo mastui yra absorbuojama daugiau Saulės energijos.

Kas lemia šiltėjimą?

Už šilimo slypintis fenomenas yra vadinamas Interdekadaline Ramiojo vandenyno osciliacija (angl. Interdecadal Pacific Oscillation, IPO), kuri daro įtaką jūros temperatūros klimato svyravimui virš Ramiojo vandenyno. Per paskutinius du dešimtmečius IPO buvo neigiamoje fazėje, o dabar jau sugrįžo į teigiamą fazę.

IPO tęsiasi nuo pietinio iki šiaurinio pusrutulio. Pozityviosios IPO fazės charakterizuojamos šiltesniu už vidutinį tropiniu Ramiuoju vandenynu ir vėsesniu už vidutinį šiauriniu Ramiuoju vandenynu. Neigiamosios fazės pasižymi vėsiais tropikais ir šiltais šiauriniais regionais.

Kiti faktoriai, atsakingi už išaugusį šiltėjimą link Antarktidos plokščiakalnio, yra Antarktidos osciliacija (Southern Annular Mode, SAM). Ji pasislinko į pietus, kas lėmė papildomą šilumos advekciją iš tropikų link Antarktidos. IPO ir SAM kombinacija virš Pietinio ašigalio nulėmė žymiai išaugusią šilumą.

Gismeteo.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt