Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
V. Blinkevičiūtė, R. Žemaitaitis / ELTA
Austėja PaulauskaitėŠaltinis: ELTA
Dabartiniai valdantieji Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) sąraše rikiuojasi treti, jie turi 12,75 proc. balsų. Ketvirtoje vietoje – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 9,39 proc. palaikymo, o po jų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kol kas sulaukusi 8,38 proc. rinkėjų balsų.
5 proc. kartelę perkopė ir Lietuvos liberalų sąjūdis. Partijos sąrašą šiuo metu palaiko 6,08 proc. rinkėjų.
Sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Išankstiniame balsavime dalyvavo 11,75 proc. piliečių, o rinkimų dieną balsavo 40,31 proc.
Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.
Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Jeigu nė vienas kandidatas nesurinks penktadalio visų vienmandatės apygardos rinkėjų balsų, spalio 27 d. bus rengiamas antrasis Seimo rinkimų turas.
Dar 70 atstovų parlamente piliečiai išrenka pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje, kurią sudaro 1947 apylinkės. Politinės jėgos gaus mandatus, jeigu surenka ne mažiau kaip 5 proc. balsų. Tiesa, koalicijoms ši kartelė siekia 7 proc. – mažiausiai tiek balsų, kad gautų vietų Seime, turės surinkti Taikos koalicija bei jungtinį sąrašą sudarę „valstiečiai“.