Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Šiauliai. Vitalio Lebedžio nuotr.
EtapliusŠaltinis: Pranešimas žiniasklaidai
Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusi 15 minučių miesto idėja grindžiama principu, kad žmogus pagrindinius kasdienius poreikius – darbą, mokyklą, universitetą, parduotuvę, medicinos įstaigą ar laisvalaikio praleidimo vietas – turėtų galėti pasiekti pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu per 15 minučių. Tokia miesto struktūra siejama su patogesne, sveikesne ir tvaresne gyvenimo kokybe. Ne vienas miestas yra pareiškęs siekiantis šią idėją įgyvendinti, tarp jų ir Paryžius.
Visgi devyniose Centrinės ir Rytų Europos šalyse atlikta apklausa parodė, jog net 48 didžiausiuose regiono miestuose daugumos gyventojų kasdienės kelionės trunka pusvalandį ar ilgiau. Galimybe viską savo mieste pasiekti per 15 minučių turi tik nedidelė dalis gyventojų, daugiausia – mažesniuose miestuose.
Lietuvoje – netikėtas lyderis
Tyrimas atskleidė reikšmingą atotrūkį tarp didžiausių Lietuvos miestų. Sostinėje Vilniuje vos 13,3 proc. gyventojų nurodo, kad jiems užtenka 15 minučių kasdieniams tikslams pasiekti. Kaune tokių gyventojų dalis kiek didesnė – 19,3 proc., Klaipėdoje – 28,6 proc.
Labiausiai reitinge išsiskiria Šiauliai: net 40,5 proc. šio miesto gyventojų savo kasdienius taškus gali pasiekti per 15 minučių. Nors Panevėžys yra mažesnis miestas, jame gyventojų dalis, pasiekianti svarbiausius miesto taškus per ketvirtadalį valandos yra mažesnė ir siekia 34,3 proc.
Tyrimo duomenys atskleidė ir ryškius skirtumus tarp kartų: jauniausi gyventojai miestuose svarbiausius tikslus pasiekia greičiausiai – beveik 30 proc. jaunų, 18–24 metų žmonių gali pasiekti savo tikslus mieste per 15 minučių. Deja, vyresnių nei 65 metų grupėje tokių gyventojų dalis yra dvigubai mažesnė.
Vyresnio amžiaus žmonės rečiausiai kaip pagrindinę transporto priemonę įvardija automobilį – jį kasdien renkasi 62,6 proc. apklaustų Lietuvos senjorų, kai tuo tarpu, pavyzdžiui, net 80,2 proc. 34–45 m. Lietuvos miestų gyventojų dažniausiai renkasi keliauti automobiliu.
„Nors vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje rečiausiai kasdien renkasi automobilį ir yra aktyviausia viešąjį transportą naudojanti amžiaus grupė, deja, būtent jiems kelionės užtrunka ilgiausiai. Tai rodo, kad miestų infrastruktūra ir paslaugų išdėstymas ne visada atliepia pažeidžiamiausių gyventojų grupių poreikius“, – pastebi Mantas Čižas, „Bolt“ viešųjų ryšių vadovas Centrinės ir Rytų Europos regione.
Rygos rezultatas – prasčiausias visame regione
Apklausa parodė, kad Baltijos šalių sostinių reitinge arčiausiai 15 minučių miesto idealo yra Talinas, kur 19,2 proc. gyventojų savo kiekvienos dienos tikslus pasiekia per ketvirtį valandos. Vilnius, kurio kas aštuntas gyventojas pagrindinius dienos tikslus pasiekia per 15 minučių, Baltijos šalių sostinių trejetuke rikiuojasi per vidurį. Ryga atrodo prasčiausiai – kas dešimtas arba tik 9,8 proc. gyventojų gali tai pasakyti apie savo kasdienes keliones. Latvijos sostinės rezultatas reitinge – prasčiausias iš visų Centrinės ir Rytų Europos miestų.
Kuriant Draugiškų miestų indeksą rezultatai iš Centrinės ir Rytų Europos miestų buvo analizuojami miestus skirstant pagal jų dydį. Toks suskirstymas parodė, kad didžiausių miestų – turinčių virš milijono gyventojų – grupėje geriausiai pasirodo Varšuva (15,9 proc. kasdienius tikslus pasiekia per 15 minučių), už jos rikiuojasi Praha (13,8 proc.) ir Bukareštas (13 proc.).
Didelių miestų kategorijoje (500 tūkst.–1 mln. gyventojų), į kurią patenka ir Vilnius bei Ryga, dominuoja Lenkijos miestai: Krokuva (30,30 proc.), Lodzė (28,85 proc.), Vroclavas (26,79 proc.).
Vidutinio dydžio miestų grupėje (250–500 tūkst. gyventojų) pirmauja Splitas (44 proc.) už jo rikiuojasi Lenkijos miestai Ščecinas (40,6 proc.) ir Bydgoščius (37,5 proc.). Kaunas ir Talinas panašaus dydžio miestų sąraše, deja, rikiuojasi apačioje.
Mažesnių miestų grupėje (100–250 tūkst. gyventojų) pirmąją vietą užima Kroatijos miestas Rijeka (53,3 proc.), antroje – Lietuvos ketvirtas pagal dydį miestas Šiauliai (40,5 proc.), trečioje – Brailos miestas Rumunijoje (40 proc.).
Geriausius rezultatus Draugiškų miestų indekso 15 minučių miesto reitinge rodo mažiausi, iki 100 tūkst. Gyventojų turintys miestai: Kroatijos miestų Zadaro (53,57 proc.), Osijeko (47,37 proc.), Prešovo miesto Slovakijoje (47,3 proc.) pavyzdžiai rodo, kad kompaktiški miestai leidžia gyventojams kasdienes keliones atlikti greičiau ir patogiau.
„Nors matome tendenciją, kad mažesni miestai yra patogesni, yra ir įdomių išimčių. Pavyzdžiui, net du iš penkių beveik 400 tūkst. gyventojų turinčio Lenkijos miesto Ščecino gyventojai pagrindinius kelionių tikslus pasiekia per 15 minučių. Iš tiesų,miesto dydis nebūtinai yra lemiantis veiksnys, o dideli miestai taip pat gali būti patogūs gyventi“, – sako M. Čižas.
15 minučių miesto reitingas, paremtas tarptautine apklausa, yra pirmoji Draugiškų miestų indekso iniciatyva. Indekso tikslas – įvertinti Centrinės ir Rytų Europos miestus, analizuojant tam tikrus
gyvenimo kokybės rodiklius, pavyzdžiui, kasdienių kelionių laiką, žaliųjų zonų prieinamumą ar dviračiams bei pėstiesiems skirtą infrastruktūrą.
Naujausia „Draugiškų miestų indekso“ apklausa buvo atlikta 2025 m. devyniose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Kroatijoje ir Rumunijoje.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
