PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Balandžio 7 d. 12:29

Nau­ji pa­što ženk­lai star­kui, bu­si­lui ar gu­žu­čiui

Šiauliai

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


78670

Balandžio 5 d. Lietuvos paštas po 6 metų pertraukos išleido Lietuvos nacionaliniam paukščiui skirtą pašto ženklų seriją ir pirmosios dienos voką.

Tikima, kad Žemaitijoje – „gundru“, „gužučiu“, Dzūkijoje – „busilu“, Suvalkijoje – „garniu“, Aukštaitijoje – „starkumi“ vadinamas paukštis ant uodegos parskraidina pavasarį, todėl nuo senų laikų kaimo žmonių buvo labai mėgstamas. Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais „Europa. Nacionalinis paukštis“ pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu. Pašto ženklų autorė – Martyna Kašinskaitė, serijoje – 2 pašto ženklai po 0,75 Eur, jų tiražas – po 30 tūkst. vnt.

Baltasis gandras nebijo žmonių kaimynystės, todėl įsikuria gyvenamosiose vietovėse, tačiau prasimaitinimui jam būtinos ganyklos ar drėgnos pievos ir balos, kuriose gaudo vabzdžius, kitus bestuburius, žuvis, varliagyvius, ant žemės perinčių paukščių jauniklius, kartais – peles, žiurkes ir įvairius roplius. Kitaip, nei įprasta vaizduoti pasakose ar paveikslėliuose, varlės sudaro tik nežymią šio raudonkojo raciono dalį.

ep-04.jpg

Gandrams dažniausiai įsikurti padeda žmonės, ant aukšto statinio ar medyje įkeldami lizdų pagrindus – ratą ar akėčias. Radę tokį įtvirtinimą, gandrai susineša gana didelių šakų, vėliau ant jų krauna velėną, šieno gumulus, sausą mėšlą ir kt. Lizdą stato nuolat, net ir kai jaunikliai auga. Gyvendami ilgus metus tame pačiame lizde ir jį remontuodami, gandrai sumeistrauja didžiulį statinį – lizdas, ypač permirkęs per liūtį, gali sverti iki 2 tonų. Gandralizdyje patinas ir patelė apie mėnesį peri 3–5 kiaušinius, iš kurių išsiritę gandriukai lizdą palieka po 55 dienų.

Baltojo gandro ir lietuvio kaimynystė nieko nestebina, nes mūsų šalyje gandrų tankumas yra didžiausias visame jų perėjimo areale: nors daugumoje Europos valstybių baltieji gandrai yra gerokai retesni ar net ant išnykimo ribos, Lietuvoje jų populiacija siekia 19–20 tūkst. perinčių porų. Tai reiškia, kad kol kas dar sugebama išlaikyti sveiką žmogaus veiklos ir natūralios gamtos pusiausvyrą. Baltasis gandras yra pripažintas Lietuvos nacionaliniu paukščiu, tiesa, jis tokiu laikomas ir Lenkijoje, Baltarusijoje bei Vokietijoje.

Senyvi žmonės vis dar stengiasi palaikyti šią nebylią draugystę, nes tikima, kad gandralizdis ant stogo – ne tik sodybos puošmena, bet ir šeimyninės santarvės bei ištikimybės simbolis.

Etaplius.lt informacija